Elektroniniai pinigai yra identiški įprastiems pinigams, tik jų forma – ne popierius ar metalas, o elektroninėje erdvėje laikoma informacija.
„Šiuolaikiniame technologijų amžiuje tai atveria labai daug galimybių atsiskaityti už prekes ir paslaugas.
Tai taip pat labai smarkiai atpigina atsiskaitymo paslaugas, kurias iki šiol teikdavo dažniausiai bankai”, – sakė elektroninių pinigų sistemą Mokėjimai.lt administruojančios bendrovės „EVP International” vadovas Kostas Noreika.
Šiai bendrovei Lietuvos bankas pernai išdavė elektroninių pinigų įstaigos licenciją Nr.1.
Kaip ir bankai, elektroninių pinigų įstaigos gali pervesti pinigus, suteikia galimybę atsiskaityti internetu, konvertuoti valiutą, atsiskaityti pasirinktomis mokėjimo priemonėmis (mokėjimo kortele, NFC prietaisais ir kt.), įdėti į sąskaitą ir iš jos išsiimti grynuosius.
Kitaip nei bankai, elektroninių pinigų įstaigos nepriima indėlių ir nemoka už juos palūkanų.
„Tai reiškia, kad vienas litas, patekęs į elektroninių pinigų sistemą, yra vienas litas: jūs įdedate litą, jūs galite jį išsiimti.
Šioje sistemoje litas netaps pusantro lito, tačiau jis ir nenuvertės. Elektroninių pinigų įstaigos negali investuoti ar skolinti klientų lėšų, kaip daro bankai. Tai reiškia, kad jos yra visiškai saugios”, – sakė K. Noreika.
Lietuvos elektroninių pinigų įstatyme sakoma, kad elektroninių pinigų leidėjai, gavę lėšų iš fizinių arba juridinių asmenų, išleidžia elektroninius pinigus nominaliąja pinigine verte. Elektroninių pinigų leidėjai, gavę elektroninių pinigų turėtojų prašymą, privalo išpirkti jo turimus elektroninius pinigus nominaliąja pinigine verte.
Elektroninių pinigų įstaiga privalo apsaugoti lėšas, iš elektroninių pinigų turėtojų už leistus elektroninius pinigus gautas tam tikrais būdais.
„Net elektroninių pinigų įstaigos bankroto atveju lėšos niekur nedings, kaip buvo ne vieno banko bankroto atveju”, – sakė K.Noreika.
Be to, elektroninių pinigų įstaigai taikomi ypač griežti elektroninio saugumo reikalavimai. Be jų nesuteikiama elektroninių pinigų įstaigos licencija.
Elektroninių pinigų įstaigoms, tokioms kaip „EVP International”, nereikia išlaikyti daugybės brangiai kainuojančių fizinių aptarnavimo taškų. Daugumą funkcijų galima patikėti neklystančiai, patikrintai ir pertikrintai programinei įrangai, integruojant ir panaudojant jau sukurtas ir patikrintas sistemas.
Panašiu principu buvo sukurta ir elektroninių atsiskaitymų sistema mokėjimai.lt, pirmoji Lietuvoje leidusi pervesti pinigus į užsienį kelis kartus pigiau nei bet kuriame Lietuvos komerciniame banke.
„Tarptautiniai pervedimai visoje Europoje yra nebrangūs. Tai matydami sukūrėme sistemą, leidžiančią, pavyzdžiui, pervesti eurus vos už 69 centus, o ne 30 ar 40 litų.
Kadangi verslas tampa vis globalesnis, pigių pervedimų poreikis didėja geometrine progresija.
Tai matome ir iš didėjančio mūsų klientų bei partnerių skaičiaus”, – sakė „EVP International” generalinis direktorius K.Noreika.
Pasak jo, mažesnės pervedimų kainos svarbios ir daugybei emigrantų bei į užsienį išvykusių studentų. Kur kas pigiau nei per bankus ir daugelį tarptautinių perlaidų sistemų galima pervesti pinigus savo artimiesiems – ir iš Lietuvos, ir į Lietuvą.
„Tarkime, studijuoja jūsų sūnus ar duktė Škotijoje, reikia jiems padėti finansiškai. Sėdate prie kompiuterio ir pervedate pinigų pigiau ir dažniausiai gerokai operatyviau nei banke.
Arba dirbate Danijoje, Norvegijoje ar Belgijoje, norite sumokėti komunalinius mokesčius už artimuosius, likusius Lietuvoje. Prisijungiate prie sistemos ir sumokate be jokių papildomų mokesčių”, – pasakojo K.Noreika.
Pasak jo, elektroninių atsiskaitymų sistemų lankstumas leidžia jas integruoti su kitų mokėjimo įstaigų sistemomis mažinant operacijų sąnaudas ir didinant operatyvumą. Akivaizdus tokios integracijos pavyzdys – galimybė visiškai nemokamai atsiskaityti su Valstybine mokesčių inspekcija, „Sodra” ir šimtais komunalinių paslaugų teikėjų iš visos Lietuvos.
„Mūsų filosofija tokia: žmogui nedera papildomai mokėti už mokesčius. Nemanome, kad iš to reikėtų pelnytis, juolab kad kai kurių elektroninių operacijų sąnaudos yra minimalios ir dažnai apmokamos lėšų gavėjų”, – sakė K. Noreika.
Finansų ekspertai pabrėžia, kad pagrindinis elektroninių atsiskaitymų sistemų pajamų šaltinis turėtų būti ir dažniausiai yra komisinis mokestis už pardavimą internetu ir valiutos konvertavimas. Su tuo sutiko ir „EVP International” vadovas.
„Mes negalime skolinti savo klientų pinigų ir uždirbti iš palūkanų. Tačiau mes leidžiame rinkti įmokas į savo nemokamą sąskaitą visais įmanomais atsiskaitymo būdais, už tai paimdami nedidelį komisinį mokestį, kuris negali viršyti nustatyto dydžio.
Plečiantis prekybai internetu tai yra aktualu ir fiziniams, ir juridiniams asmenims, veikiantiems elektroninėje erdvėje”, – aiškino K. Noreika.
Beje, įmokas į savo sąskaitą galima rinkti bet kuria valiuta – tai leidžia mokėjimai.lt veiklos modelis. Savo sąskaitoje lėšas galima laikyti iškart keliomis valiutomis ir konvertuoti jas akimirksniu palankiausiu to momento kursu.
Lietuvos ūkio ministerijos apdovanojimu „Už nuopelnus verslui” kaip inovatyvių sprendimų lyderė įvertinta „EVP International” neapsiriboja tik interneto mokėjimais.
Ieškoma ir įdiegiama vis naujų atsiskaitymo būdų.
„Iš esmės svarbiausia yra Mokėjimai.lt sąskaita ir jos savininkas. Tai tarsi piniginė, iš kurios mokėti galima gausybe būdų. Galima atsiskaityti ir telefonu (ne per operatoriaus sąskaitą), planšetiniu kompiuteriu, bekontakte NFC („Near Field Communication”) kortele, QR kodu ar tiesiog identifikavus save”, – aiškino K.Noreika.
Pasak jo, žmonės vis labiau suvokia tokių atsiskaitymų patogumą ir saugumą.
„Iš telefono pinigai neiškris, jų niekas neišims net ir pametus aparatą ar NFC kortelę. Reikia žinoti savo slaptažodį. Įsivaizduokite, kad turite piniginę, užrakintą Šveicarijos banko saugykloje, bet iš jos tik jūs bet kada galite pasiimti savo pinigus”, – sakė „EVP International” vadovas.
Didėjančią elektroninių, pirmiausia mobiliųjų, atsiskaitymų ir jų integravimo reikšmę supranta ir tokie atsiskaitymų rinkos gigantai kaip „Visa”, „MasterCard” ar „PayPal”, neseniai pristatę savo mobiliųjų mokėjimų sistemas.
Pirmiausia dėl to, kad atsiskaitymo rinka nestovi vietoje ir daug aktyvių mažų ar naujų rinkos žaidėjų smarkiai ją keičia. Šie pokyčiai apima milžiniškas erdves – nuo smulkių nišų iki ištisų valstybių, kuriose nėra paplitusios bankų paslaugos.
Mokėjimų rinkos milžinės savo naujienas pristatė kaip revoliucijas. Tačiau, pasak ekspertų, iš esmės jos tik pritaikė jau veikiančias ir išbandytas technologijas savo reikmėms ir galimybėms.
Pagrindiniais revoliucionieriais reikėtų laikyti nedideles mokėjimo įstaigas, mokėjimų tarpininkus, elektroninių pinigų leidėjus. Būtent jie rado būdų pakeisti brangias mokėjimo korteles, išvengti didžiulių bankų paslaugų mokesčių ir greičiau atsiskaityti elektroninėje erdvėje.
