Pasaulyje per metus, vien dėl to, kad naudojasi „Google“ žemėlapiais ir išvengia spūsčių, vairuotojai sutaupo 3,5 mlrd. litrų degalų ir daugiau negu milijardą valandų savo laiko. Negana to, vien Anglijoje „Google“ geografinės paslaugos medikams padeda išgelbėti mažiausiai 152 gyvybes per metus.
Kaip viskas prasidėjo
Kodėl internetinės paieškos sistema staiga nutarė imtis kurti geografinių paslaugų verslą? Mat buvo pastebėta, kad kas trečia paieška „Google“ yra susijusi su vietove. Supratus galimybes, buvo įsigytos kelios kompanijos, rengusios geografinę informaciją.
2005 m. startavo pirmoji „Google maps“ paslauga. Tiesa, jei gyvenote ne JAV ar Jungtinėje Karalystėje, jums iš to nebuvo jokios naudos. Tačiau paslaugų kūrėjai iškart pasitelkė žemėlapius, naudojo juos kaip nuorodą į savo verslą, talpino žemėlapiuose informaciją, kur ką rasti ir t. t.
2006 m. dar nebuvo nė „iPhone“, nė „Android“, o jau sukurti žemėlapiai mobiliesiems telefonams. Buvo akivaizdu, kad įrenginyje, kuris visuomet yra šalia žmogaus, tai taps labai svarbia paslauga.
2007 m. pirmieji penki JAV miestai užfiksuoti „Street View“. Visi pažiūrėję kompiuteriuose gatvės vaizdus galvojo, ko šita išprotėjusi kompanija siekia? Gražu, tačiau kokia iš to nauda? Šiandien ši paslauga tapo kasdienybe – prieš keliaudamas į bet kurį pasaulio kampelį, gali tiesiog pasižiūrėti, kaip ta vieta atrodo, kur atsidursi.
2008 m. startavo informavimo apie autotransporto srautus paslauga, veikianti realiu laiku. Padeda taupyti ir degalus, ir laiką.
2009 m. paleista „Google“ navigacija. Aišku, iš pat pradžių ji irgi veikė tik keliose šalyse. Taip sparčiai augant išmaniųjų telefonų skaičiui, tai tapo itin patrauklia paslauga vairuojantiems ir keliaujantiems žmonėms, smarkiai paveikusi mūsų kasdienybę.
2013 m. „Google“ navigacija jau veikia 187 pasaulio šalyse. „Google Street View“ jau leidžia virtualiai pabuvoti daugiau negu 3 tūkst. pasaulio miestų visuose žemynuose. Net Antarktidoje. Kuriami gatvių vaizdai sekant įspūdingais geležinkelių maršrutais, dviračių takais, slidinėjimo trasomis, keliaujant po Didįjį kanjoną, net jūros dugnu aplink Australijos barjerinį rifą.
„Tačiau ir tai dar ne viskas. Mūsų tikslas – atvaizduoti kiekvieną Žemės paviršiaus centimetrą. Tai bus prieinama visiems vartotojams, tačiau labai naudinga ir verslui“, – sako N. Gyte'as.
Pavyzdys iš gyvenimo
„Atvykome su žmona į Londoną. Išlipome iš lėktuvo, reikėjo nuvykti į užsisakytą viešbutį. Žmona paklausė: „Tu „Google“ dirbi ar ne? Tai ir surask dabar tą viešbutį!“ Atsakiau, kad gerai būtų bent žinoti, koks rajonas. Aha, Kengsintonas. Telefone prisijungiau prie „Google“, surinkau viešbučio pavadinimą, rajoną, ir iškart pamačiau žemėlapyje pažymėtą viešbučio vietą, – pasakojo Neilas. – Apačioje reikėjo pasirinkti vieną iš dviejų mygtukų – vienas leido paskambinti į viešbutį, kitas – nustatyti kelionės iki ten maršrutą.
Pasirinkau maršrutą ir man buvo siūlyti trys variantai – kelionė visuomeniniu transportu, automobiliu arba pėsčiomis. Na, pėsčiomis nuo oro uosti neatrodė viliojančiai. Pasirinkau automobilį – žmona nėra didelė Londono metro piko valandomis gerbėja – ir iškart pamačiau pasiūlymą kviesti taksi.“
Atrodo tai gana įprastas naudojimosi „Google“ žemėlapiais užsienyje scenarijus. Tiesa, N. Gyte'ą Londone telefonas sugebėjo atkalbėti nuo važiavimo taksi: „Dar po vieno mygtuko paspaudimo žemėlapis pranešė, kad dėl didelių spūsčių kelionė taksi truks pusantros valandos, o tai virs gan įspūdinga suma – Londone taksi nemokamai nestovi. Pasirinkus vieną metro maršrutą būčiau vykęs 50 minučių – ten vėlavo traukinys, o kitu maršrutu – 40 min.
Ir visa tai užtruko 15 sekundžių. Kaip žmogus, visą gyvenimą dirbęs su geografine informacija, galiu tik įsivaizduoti, kiek darbo įdėta, kad visa tai man būtų pateikta taip patogiai ir greitai.
Metro į viešbutį atvykome po 40 minučių ir linksmi po gero pusvalandžio pasitikome pasirinkusius taksi, kurių nuotaiką jau buvo gerokai sugadinusios spūstys ir išlaidos. Man tai buvo akivaizdus pavyzdys, kokia yra šios paslaugos galia ir nauda.
Tačiau ne mažiau svarbu yra tai, kad viešbutis, į kurį vykome, buvo pateikęs visą reikiamą informaciją apie save skaitmeninėje erdvėje.“
Suprantama, kad gerokai paklaidžiojęs ieškodamas tik telefoną ir adresą popieriuje turinčio viešbutuko kitą kartą rinksiesi tą, kurį rasi kompiuterio žemėlapyje. Lygiai taip pat suprantama ir tai, kad būdamas statistinis lietuvis tu be jokio žemėlapio sutaupysi nemažai pinigų, nes nė nesvarstysi galimybės Londone kažkur važiuoti taksi.
„Google now“
Neseniai ir Lietuvoje pradėjusi veikti paslauga „Google now“ siūlo kai ką daugiau. Savaime besimokanti sistema susieja jūsų „Google“ kalendoriuje numatytus veiklos planus, iš elektroninio pašto sužino apie planuojamus įvykius, nuskaito pažymėtas vietas, kur turite būti, įsidėmi įprastus kasdienius maršrutus ir automatiškai tikrina ir įspėja apie geriausią kelią, laiką, kiek reikės iki ten vykti, tikrina automobilių spūstis, rodo žemėlapį ir t. t.
Kol kas Lietuvoje veikia tik dalis visų paslaugų, tačiau išmanusis telefonas, iš įrankio virstantis savarankiškai įspėjančiu ir primenančiu draugu, jau perkelia mus į visai kitą lygį.
Pavyzdžiui, laiku primena, kad turite paskubėti į oro uostą, nes iš elektroninio laiško atsimena numatyto skrydžio laiką, o patikrinusi eismo sąlygas išsiaiškina, kiek užtruksite iki jo vykdami.
„Kai ryte atsikėliau, „Google now“ jau žinojo, kad skrendu į Vilnių per Varšuvą. Telefone pasirodė kortelė, nurodanti, kad skrydis vyks laiku, ir iškart pasiūlė man vairavimo maršrutą. Atskridęs į Varšuvą gavau informaciją, koks oras, koks atstumas iki miesto centro. Vilniuje – tas pats.
Kadangi telefonas žino, kad mėgstu valgyti tam tikrą maistą, lankausi tam tikruose baruose, iškart pasiūlomos kažką panašaus patiekiančios maitinimo įstaigos šiame mieste.
Ir visa tai – be jokio mano įsikišimo! Telefonas ir žemėlapiai žino, ko ir kada gali prireikti. Tokį sudėtingą darbą kompiuteriai gali daryti geriau už žmones ir jau daro“, – atrodo, kad Neilas nuoširdžiai džiaugiasi savo darbu.
Tiesa, lietuviškų sporto komandų varžybų grafikų kol kas čia nėra, o ir vietinių akcijų birža nerodoma, tačiau juk galiausiai viskas atšliaužia ir iki mūsų, o kiek užtruksiu vairuodamas iki namų, man jau rodo ir Vilniuje.
Pinigai už patogumą – kai išlaidos taupo
Kokią įtaką pasaulio ekonomikai ir kokį svorį šiuo metu turi „Google“ GEO paslaugos, galite pažiūrėti pridėtose iliustracijose. Lieka tik įsivaizduoti, kiek gyvybių galės išgelbėti Lietuvos greitosios pagalbos medikai, kai pagaliau ims aktyviai naudotis tikslia informacija apie eismo sąlygas keliuose. Ir dingusį žmogų rasti lengviau, jei jis viešojoje paskyroje nurodo, kur ketina būti tuo ar tuo metu.
„Kol kas ne visas verslas pateikia save žemėlapiuose, tačiau tai darosi vis svarbiau ir tampa neišvengiamu dalyku. Juk kiekvienas verslininkas užduoda sau klausimus: kur mano klientai, kam turi būti skirta mano reklama, kur dirba konkurentai, ar patogu mane rasti ir taip toliau.
Išmaniųjų įrenginių skaičius auga milžinišku greičiu, praktiškai kiekvienu gyvenimo momentu dalijamasi socialiniuose tinkluose, kiekvienas išmanusis įrenginys turi GPS imtuvą, o jo savininkas yra potencialus klientas. Visi tie žmonės pasiekiami per žemėlapius, o tai milžiniškos galimybės“, – portalui lrytas.lt pasakojo N. Gyte'as.
Kaip žemėlapis gali padėti verslui?
1. Per šias Velykas parduotuvių tinklas „Tesco“ pasitelkė „Google“ žemėlapius ir „Facebook“ reklaminei akcijai. Žemėlapiuose buvo nurodytos vietos, kur paslėpti velykiniai margučiai, „Facebook“ paleistas žaidimas „Margučių radaras“ padėjo juos rasti. Žmonės, radę tris margučius, gavo šokolado, o radę auksinį kiaušinį – planšetinį kompiuterį „Samsung Galaxy Tab 2“.
Kokie populiarūs yra žemėlapiai, rodo ir tas faktas, kad per akciją buvo laimėta 200 tūkst. šokoladų. O ir kitose šalyse vis populiarėja akcijos, kur siejami virtualūs žemėlapiai ir realiame mieste esantys prizai.
2. Jungtinės Karalystės nekilnojamojo turto agentūra „Rightmove“ savo svetainėje vietoj paieškos surenkant norimos vietovės pavadinimą žodžiais, leido klientams tiesiog nupiešti žemėlapyje, kur nori įsigyti nekilnojamojo turto. Tai ne tik pritraukė minias žmonių į svetainę, tačiau leido agentūrai surinkti vertingų duomenų apie populiariausias vietoves, sužinoti, kiek žmonės pasiryžę nutolti nuo turimos idealaus namo vizijos.
3. Bėgimo takelius sporto klubams ir namams gaminanti kompanija „Icon Health & Fitness“ sugebėjo išsiskirti iš kitų, pasiūliusi žmonėms galimybę bėgant patalpoje ant besisukančio takelio bėgioti bet kuria pasaulio vietove.
Susisiekę su „Google maps“ atstovais jie kartu sukūrė paslaugą „iFIT“ – gatvės vaizdą, kurį bėgantysis regi monitoriuje prieš akis. Norite bėgioti, pavyzdžiui, San Francisko gatvėmis? Atveriate „Google“ žemėlapį, pasirenkate norimą maršrutą ir bėgate juo.
Negana to, įsigiję kompanijos gaminamą bėgimo takelį „NordicTrack Elite 9500 PRO“, ne tik matysite vaizdą, tačiau ir jausite kelio pokyčius. San Franciske stačios kalvos, tad takelis pats pakrypsta, o bėgti į kalną darosi sunku. Taigi, metas naujam terminui – „išmanioji treniruotė“.
Lietuvos gatves „Google Street View“ atidžiai apžiūrinėja čia atvykti planuojantys turistai, nelegalaus nekilnojamojo turto ieškantys mokesčių inspektoriai ir smalsaujantys gyventojai. Pamėginkime įsivaizduoti, kiek kartų daugiau klientų sulauks restoranas, kurį pirmiausia parodys kažkam surinkus paiešką: „Gera nacionalinė virtuvė“? O jei dar galima virtualiai apžiūrėti jo vidų?
Aišku, jei virėjai nuotraukose bus juodomis panagėmis ir maistą virs atliekų kibiruose, klientų nepadaugės. O ir pikti kitų klientų atsiliepimai, matomi prie žymos žemėlapyje, smalsuolius suvilioja retai. Tačiau bent galėsite sakyti, kad bandymas buvo neblogas.
