Kai pirkau savo pirmąjį „iPad“ man taip neatrodė. Kadangi nemažai rašau, tai abejojau išsiversiąs vien su ekrano klaviatūra. Todėl įsigijau išorinę, kuri kartu yra ir stovas planšetei, kroviklis bei duomenų jungtis su kompiuteriu.
Spėdamas, kad nešiosiu „iPad“ į paskaitas ir verslo susitikimus, įsigijau VGA vaizdo jungties keitiklį, kad galėčiau tiesiai jungti prie vaido projektorių ir rodyti skaidres. Nebeatsimenu dėl kokios priežasties dar įsigijau ir priedą, skaitantį fotoaparatų atmintinės korteles – aš visiškai nemoku fotografuoti. Tiesa, dar įsigijau ir dėklą planšetei. Įsigytų priedų naudingumas mano IT ūkyje buvo labai skirtingas. Kortelių skaityklės aš net neišpakavau, bet klaviatūra, dėklas bei VGA jungtis tikrai pravertė.
Sprendimas įsigyti išorinę planšetės klaviatūrą visiškai priklauso nuo to, kiek teksto ketinate rašyti. Jei naudosite įrenginį naršymui po internetą, socialiniams tinklams, trumpiems el. laiškams bei pramogai, tai klaviatūra nėra reikalinga – visiškai užtenka virtualios. Įgudus ja galima anglišką tekstą rašyti ne lėčiau nei su „tikra“ klaviatūra.
Lietuvišką tekstą rašyti kebliau, nes dalį mūsų raidyno galima pasiekti tik palaikius paspaustą giminingą raidelę: pavyzdžiui, „e“, kad rastume „ę“ ir „ė“. Tai nesudėtinga, bet netinka tiems, kas rašo sparčiai akluoju ar pusiau akluoju būdu. Tokiais atvejais išorinė klaviatūra yra didelis privalumas – joje lietuviškos raidelės, kaip dabar įprasta, sudedamos skaičių eilėje.
Įdomu, kad į klaviatūros stovą įdėtą „iPad“ galima naudoti ir kaip papildomą jūsų kompiuterio ekraną. Galima tuo pačiu metu žiūrėti kokį filmą pagrindiniame ir stebėti el. paštą ar forumo diskusiją planšetės ekrane, jei tik jūsų netrikdo toks „daugiafunkciškumas“.
VGA jungtis tikriausiai nėra dažnas namų vartotojo pirkinys, bet verslo aplinkoje jis yra ko gero reikalingiausias iš pačios „Apple“ siūlomų priedų. Jis labai nedidukas, telpa į bet kokią kišenę ir labai praverčia tiek suplanuotiems pranešimams, tiek ir improvizuotiems – planšetę prie projektoriaus prijungti galima greičiau ir paprasčiau nei kompiuterį!
Vienas dalykas, kuriam šis priedas kliudo – tai judėjimas ant scenos skaitant pranešimą konferencijoje ar kokiame seminare. Kalbėjimas iš tribūnos liko tik politikams – visur kitur, netgi mokyklose besidalinantys informacija stengiasi daugiau judėti, palaikyti gyvesnį kontaktą su auditorija, suteikti pasakojimui dinamiškumo.
„iPad Mini“ arba „iPhone“ puikiai tinka kaip pranešimo paruoštukas ir netgi skaidrių valdymo priemonė – yra speciali programėlė „Keynote Remote“ jų keitimui ir pranešėjo pastaboms. Joks fizinis priedas programėlei nereikalingas, tačiau skaidrės tokiu atveju turėtų būti perkeltos į kompiuterį, o planšetė ar telefonas su juo susijungs per vietinį tinklą. „iPad Mini“, man regis, turėtų būti geriausias pranešėjo pagalbininkas, nes vaizdas telefone gali būti per mažas (juk nekelsime arčiau akių prieš kiekvieną naują skaidrę!), o „standartinis“ „iPad“ yra per didelis nešiotis ant pakylos.
Dėl planšečių dėklų veikiausiai nesutarsime. Dėklas yra populiariausias „iPad“ priedas, tačiau aš jį retai naudoju dėl kelių priežasčių: 1) planšetės privalumas yra mažas svoris, tad viskas, kas jį didina, yra nepageidautina; 2) „iPad“ yra stulbinamai atsparus netyčiniams smūgiams – net nepamenu, kiek kartų jis per 4 metus man krito iš rankų ar nuo stalo, tačiau nieko jam neatsitiko, tad ir dėklo kaip apsaugos nenaudoju; 3) ekraną vis tiek reikia dažnai valyti – nesvarbu, ar planšetę nešiosite dėkle, ar ne.
Tad štai mes ir pasiekėme rečiausiai minimą, bet labiausiai reikalingą planšetės „palydovą“ – skepetaitę ekranui valyti. Tokios dabar tikriausiai pridedamos prie kiekvieno įrenginio su liečiamu ekranu. Patarčiau įsigyti dar ir porą atsarginių.
Iš pradžių atrodo, kad dažnas ekrano valymas yra didelis liečiamų ekranų trūkumas, tačiau jau po kelių savaičių prie jo taip priprantama, kad nė nebepastebi tai darąs. Man tai ne naujiena – kelis dešimtmečius nešioju akinius, bet negalėčiau prisiminti ir pasakyti, kelis kartus per dieną juos valau. Galime sakyti, kad šiuolaikiško žmogaus švarko kišenėlėje turėtų būti ne balta nosinaitė, o skepetaitė planšetės ir telefono ekranams valyti. Laiko ženklas!
