Ką duotum už tai, kad nebereikėtų kapstytis nepatinkančios muzikos sąvartyne ieškant iki šiol negirdėto perliuko, o mėgstamo žanro atlikėjų naujienos pačios pasiektų namus?
Lietuva žengė dar vieną žingsnį iš provincijos – mus pasiekė viena tų paslaugų, kurių nebuvimu galėjome teisinti savo pomėgį apvogti mėgstamus atlikėjus.
Apie tai, kaip „Spotify“ sugeba sumokėti muzikantams, dalydama klausytojams jų muziką nemokamai ir kodėl ryžosi žengti į mūsų piratų valdomą rinką, kalbėjomės su „Spotify“ atstovais ryšiams su visuomene Andresu Sehru ir Tomu Noble.
Kas tai?
„Spotify“ Stokholme (Švedija) 2006 m. įkūrė Martinas Lorentzonas ir Danielis Ekas. Jų verslo idėja buvo paprasta – pasiūlyti legalią ir nemokamą paslaugą milijonams muzikos gerbėjų.
„Bent dvejus metus užtruko, kol galėjome oficialiai paleisti savo paslaugą, tad „Spotify“ Europoje pradėjo veiklą 2008-ųjų rudenį. 2011 m. žengėme į JAV rinką, o dabar labai džiaugiamės galėdami nuo antradienio pasiūlyti „Spotify“ Lietuvai“, – kompanijos istoriją trumpai pristatė T. Noble.
„Spotify“ siūlomos muzikos jau gali klausytis Australijos ir Naujosios Zelandijos, JAV ir Meksikos gyventojai. Į Italiją, Lenkiją ir Portugaliją „Spotify“ žengė tik šių metų vasarį. O nuo balandžio, daugiau negu 20 mln. dainų sukaupęs ir kiekvieną dieną 20 tūkstančių dainų papildomas muzikos lobynas, jau pasiekiamas Lietuvos, Latvijos, Estijos bei Islandijos gyventojams.
„Pradžioje didžioji muzikos industrija į mus žvelgė kiek skeptiškai. Tačiau sukūrėme tokį gerą produktą, kad tereikėjo pademonstruoti muzikos industrijos atstovams bei atlikėjams, kaip jis veikia, ir jie iškarto suprato, kokia didelė čia glūdi potencija. O mūsų augimo greitis ištrynė paskutines abejones“, – sakė A. Sehras.
„Spotify“ turi sutartis su „Sony“, „EMI“, „Warner Music Group“, „Universal“ ir kitomis stambiomis muzikos kompanijomis, bei daugybe nepriklausomų atlikėjų. Čia jau seniai savo muziką patalpino Andrius Mamontovas, Jurga Šeduikytė, „In Culto“, nemažai kitų Lietuvos atlikėjų. Taigi, tai ne tik galimybė išgirsti pasaulį, bet ir būti išgirstam.
„Keista tik, kad jie ilgai užtruko. Manau, tai pats moderniausias ir ateityje veiksiantis muzikos pardavimo modelis, kuomet klausytojai moka už galimybę gauti muziką, o ne už dainą. Mokėdamas už muziką čia, pinigus duodi tiesiai tam, kas ją sukūrė.
Taip neapvagiami atlikėjai. Pats esu patalpinęs „Spotify“ savo dainų, iš jų gaunu tikslias ataskaitas apie tai, kiek ji klausoma ir, kiek pastebėjau viskas, yra labai sąžininga. To nepasakysi apie kai kurias Lietuvos radijo stotis, itin netiksliai pateikiančias ataskaitas apie tai, kokią muziką jos transliuoja“, - naujieną komentavo A. Mamontovas.
Kodėl dabar?
„Ateiti į kiekvieną naują šalį trunka gana ilgai. Reikia suderinti visas sutartis su teisių turėtojais, pasirašyti jas ir su muzikos industrijos atstovais, ir su šalyje veikiančiomis autorinių teisių apsaugos organizacijomis.
Net Europos Sąjungoje, kur rinka lyg ir ta pati, sutartis tenka pasirašyti su kiekviena šalimi atskirai. Tai labai didelis darbas, o mes palyginti maža kompanija, tad ir trunka ilgai.
Didžiausi mūsų konkurentai – muzikos piratai. Savo paslaugą nuo pat pradžių ir kūrėme vildamiesi sugrąžinti žmones atgal prie mokamų ir legalių muzikos įrašų. Todėl itin įdomu atnešti šią paslaugą Lietuvai, pamėginti pakeisti ir Lietuvos muzikos klausytojų prioritetus“, – pasakojo T. Noble.
Kokie planai?
„Kiekvienoje šalyje, kur pasiūlėme savo paslaugas, sulaukėme labai daug aistringų muzikos gerbėjų dėmesio. Akivaizdu, kad nemokamai teikiamos muzikos paslauga žmonėms patinka labiausiai – kiekvienas gali prisijungti ir klausyti. Taip daro absoliuti dauguma mūsų vartotojų.
Tačiau ir mokamos „Spotify“ paslaugos itin populiarios. Pasaulyje turime per 25 mln. nemokančių vartotojų ir apie 6 mln. besinaudojančių mokamomis paslaugomis.
Pasirinkę mokamą paslaugą, gali naudotis „Spotify“ mobiliuosiuose telefonuose, klausytis muzikos be reklamos, pasirinkti aukštesnės kokybės muzikos transliaciją, klausytis jos neprisijungę prie interneto. Taigi, manome, kad ir Lietuvoje atsiras norinčių už paslaugą mokėti“, – kalbėjo A. Sehras.
Lietuvai nebus kuriama atskira „Spotify“ svetainė lietuvių kalba, kol kas nėra planų čia steigti ir kompanijos biuro. Prisijungti prie nemokamos paslaugos galima per „Facebook“ arba susikūrus savo „Spotify“ paskyrą. Nemokama muzika finansuojama iš reklamos, tad klausant kompiuteryje ji ir bus rodoma.
Vartotojai gali klausytis „Spotify“ radijo, kur grojamos pasirinktų mėgstamų muzikos stilių dainos. Be to, galima kurti savo grojaraščius, dalintis jais su kitais, arba sekti kitų grojaraščius, visaip juos pildyti.
Už kiek ir kaip?
Nenorintys reklamų ar jokių galimų ribojimų ateityje gali pasirinkti „Spotify“ paslaugą „Unlimited“. Toks abonentas per mėnesį kainuoja 3,49 eurus (12 Lt.).
Geriausia – „Premium“ paslauga. Ji kainuos 6,99 eurus per mėnesį (24,14 Lt), tačiau leis neribotai klausytis muzikos be reklamos ne tik kompiuteryje, bei ir savo nešiojamuose įrenginiuose. Be to „Premium“ abonentai gali atsisiųsti dainas į savo įrenginius ir klausytis jos neprisijungę prie interneto. Jie gali pasirinkti ir geresnės kokybės muzikos transliaciją.
„Spotify“ pasirinko „Ogg Vorbis“ formato failus. Visiems, klausantiems muzikos kompiuteryje, siūloma standartinė kokybė – 160 kbps. Klausantys tiesiogiai transliuojamos muzikos mobiliuosiuose įrenginiuose gali pasirinkti 96 kbps, žemesnės kokybės transliaciją. O įsigiję „Premium“ abonentą gauna galimybę klausytis aukščiausios kokybės – 320 kbps – muzikos failų.
Rinktis - mokėti ar ne – jums, tačiau man atrodo sąžininga dėl muzikos per mėnesį atsisakyti poros dešrainių. Tiesa, kol kas susimokėti galima tik savo kreditine kortele ar per „Pay Pal“ mokėjimo paslaugą, kurių daugelis lietuvių tiesiog neturi.
Tačiau „Spotify“ atstovai užtikrino, kad kiekvienoje šaly ieško kuo patogesnių atsiskaitymo metodų, tad ateityje būtinai veiks ir galimybė susimokėti per banką.
„Yra nemažai šalių, kuriose mes turime sutartis su interneto tiekėjais – šiaurės šalyse su „Telia“, Vokietijoje su „Deutche Telecom“ – nuolat ieškome partnerystės, tačiau Lietuvoje kol kas sutarčių neturime. Dėl reklamos jau esame sutarę, tad kartu su paslauga startuos ir lietuviška reklama. Pasaulyje populiarių „Spotify“ dovanų kortelių, kurias galima nusipirkti net kioskuose, Lietuvoje kol kas nebus, tačiau ateityje pasiūlysime ir jų“, – žadėjo T. Noble.
Kokia nauda ir kam?
„Nėra jokių kliūčių Lietuvos atlikėjams talpinti savo kūrinius mūsų platformoje. Siūlome daugybę būdų, kaip praplėsti savo gerbėjų bazę, pasiekti daugiau potencialių klausytojų. Neseniai paleidome stebėjimo funkciją, kurios pagalba gerbėjai gali sekti savo mėgstamų atlikėjų ar grupių veiklą. Menininkai įgyja galimybę gerbėjams akimirksniu pranešti apie naujus kūrinius, savo veiklą.
Jei pažiūrėsite į verslo ataskaitas, pamatysite, kad šalyse, kuriose pastaruoju metu augome itin intensyviai – Švedijoje, Norvegijoje – muzikos industrija atsigavo ir pirmą kartą per pastarąjį dešimtmetį vėl pradėjo augti. Neprisiimame visų nuopelnų sau, tačiau „Spotify“ tikrai prisidėjo prie piratavimo lygio mažėjimo tose šalyse", - pasakojo "Spotify" atstovai.
Nors kartais ir barama, kad muzikantams atiduoda per mažai, „Spotify“ autorinių teisių savininkams atiduoda apie 70 proc. visų surenkamų lėšų ir per pastaruosius metus jau išmokėjo per pusė milijardo dolerių.
„Kitaip nei „YouTube“, pas mus turinį gali patalpinti tik tikrieji jo autoriai. Viskas tikrinama talpinimo metu, tad vogtais kūriniais prekiauti nepavyks. O jei kartais ir pasitaiko apgavikų, jie tuoj pat šalinami“, – sakė A. Sehras. – Beje, o jūs pats jau turite „Spotify“?
Taigi, aš jau bandau ir kompiuteryje, ir telefone – vieną mėnesį „Premium“ paskyrą kiekvienas gali gauti nemokamai. Kaip veikia galite įsitikinti patys (arba tuoj pat galėsite), o aš atradau visą krūvą ligi šiol negirdėtų puikių „indie“ muzikos atlikėjų.
