40 metų mobiliajam telefonui - nuo „plytos“ iki kompiuteriui prilygstančio įrenginio

Prie keturias dešimtis metų atsirado įrenginys, kuris jau netrukus neleido išsisukti nuo užduočių, kai tavo viršininkas - pajūryje, ar pasislėpti nuo darbo miške.

Pamažu jis virto galingu informacijos dalijimosi įnagiu, pražudžiusiu užrašų knygelę, rankinį laikrodį, skaičiuotuvą, diktofoną, mėgėjišką fotoaparatą, asmeninį muzikos grotuvą ir jau pradėjusiu naikinti nešiojamąjį kompiuterį.

Susipažinti su juo net nereikia - jo didenybė mobilusis telefonas visuomet šalia. Tačiau tą 1973-iųjų dieną beveik niekas neatkreipė dėmesio į Niujorko gatve einantį vyrą, kuris spaudė prie ausies geros plytos dydžio daiktą su antena.

Prie 40 metų kompanijos „Motorola“ inžinierius Martinas Cooperis, stovėdamas Niujorko (JAV) 6-ajame aveniu, iš prototipinio „Motorola DynaTAC“ mobiliojo telefono paskambino į „AT &T“ priklausančią „Bell“ laboratoriją. Konkurentams, tuo metu taip pat aktyviai kūrusiems mobilųjį telefoną.

„Skambinu jums, nes tiesiog noriu patikrinti, ar kitame gale mane gerai girdite“, - visai neiškilmingai nuskambėjo pirmoji tikruoju mobiliuoju telefonu ištarta frazė.

Kalbama, kad kita pusė atsakė spengiančia tyla. Dar kalbama, kad jis ne ten pataikė.

M. Cooperis padėjo ragelį. Dešimčiai metų. Jis gal ir nepadėjo, tačiau paprastiems mirtingiesiems pirmasis komercinis mobilusis telefonas tapo prieinamas tik 1983 metais.

Tiek užtruko įtikinti JAV ryšių reguliavimo tarnybą pasistengti nekovoti su neegzistuojančios rinkos monopoliu, bet leisti pagaliau tai rinkai atsirasti.

1983 metais pirkėjus pasiekė nežymiai patobulintas komercinis „Motorola DynaTAC 8000x“ modelis. Palyginti su kilogramą svėrusiu prototipu, šis palengvėjo iki 794 gramų.

Tiesa, šio svorio tikrai pakako gerai prilupti oponentą. Ne veltui 25 centimetrų aukščio kubas su antena buvo pramintas plyta.

Kainavo ši „plyta“ 3995 dolerius (dabar tai būtų apie 9000 dolerių). 10 valandų įkrautos jo baterijos pakako 30 minučių pokalbio, atmintyje tilpo 30 telefonų numerių, o ekranas rodė vieną skaičių eilutę.

Nusipirkus jį reikėjo mokėti 50 dolerių mėnesinį abonentinį mokestį ir papildomai po 50 JAV centų už minutę pokalbio.

Nenuostabu, kad tuomet niekas netikėjo, jog mobilieji telefonai taps pasiekiami bet kam. Atvirkščiai - jie tapo turto, išskirtinės prabangos ir netgi tam tikro nenormalumo simboliu.

Ne veltui būtent tokiu įrenginiu naudojosi pagrindinis filmo „Amerikos psichopatas“ herojus.

Nemažai apie mobiliųjų telefonų eros pradžią pasako ir tas faktas, kad šiek tiek tobulinamu „DynaTAC“ modeliu „Motorola“ prekiavo iki pat 1993 metų. Mokėjo juk kadaise žmonės neskubėti.

Jungtinėje Karalystėje pirmasis pokalbis mobiliuoju telefonu įvyko 1985 metais: komikas Ernie Wise'as paskambino tuo metu vienintelio mobiliojo ryšio teikėjo šalyje - „Vodafone“ - vadovui.

Beje, „Vodafone“ monopolis Britanijoje tęsėsi net devynias dienas, kol savo paslaugas pasiūlė „Cellnet“, dabar žinoma „O2“ pavadinimu.

Tačiau iš esmės iki pat 1987 metų Europoje mobiliojo ryšio versle buvo visiškas chaosas. Kiekviena šalis kūrė savo standartus, rinkosi skirtingus dažnius, tad vienoje valstybėje veikę telefonai kitoje virsdavo beverčiais svarmenimis kišenėje.

1987 metais patvirtinus bendrą Europos GSM specifikaciją, o 1989 metais įkūrus Europos telekomunikacijų standartų institutą, žemynas taip šovė į priekį, kad aplenkė ir JAV.

1991 m. liepos 1 d. įvyko ne mažiau svarbus istorinis įvykis už pirmąjį skambutį mobiliuoju telefonu. Tai buvo pirmasis skambutis GSM tinkle.

Na, ir kas, kad „Nokia“ telefonas, kuriuo Suomijos ministras pirmininkas Harri Holkeri kalbėjosi su Tamperės miesto vicemere Karina Sounio, buvo įrengtas automobilyje, o ragelį su juo jungė laidas.

Svarbu, kad jis veikė pirmajame pasaulyje „Siemens-Telenokia“ sukurtame skaitmeniniame 2G standarto ryšio tinkle.

Tad kol amerikiečių „Motorola“ iškilmingai mažino savo analoginio ryšio „plytą“, „Nokia“ 1992 metais sukūrė pirmąjį klasikinį GSM modelį - „Nokia 1011“. Kalbėkite, ką norite, tačiau populiariojo mobiliojo telefono era prasidėjo būtent nuo jo.

1992-ieji pasižymėjo dar dviem svarbiais mobiliojo ryšio plėtrai atradimais.

Tais metais Jungtinės Karalystės kompanija „Vodafone“ su Suomijos „Telecom“ pasirašė pirmąją visų laikų tarptinklinio ryšio sutartį.

O 1992 metų spalio 3 dieną britų inžinierius Nailas Papworthas iš savo kompiuterio į mobilųjį telefoną pasiuntė pirmąją pasaulyje SMS žinutę. Beje, paskubėjo: žinutė skelbė „Su Kalėdomis“.

1995 metais, kai JAV viceprezidentas Alas Gore'as skambučiu paskelbė apie pirmojo GSM tinklo JAV atidarymą, pasaulyje jau veikė 117 GSM operatorių, 10 mln. žmonių turėjo skaitmeninius mobiliuosius telefonus.

Europoje tuo metu jau veikė SMS, fakso ir duomenų siuntimo mobiliuoju tinklu paslaugos, o parodose buvo demonstruojama galimybė šiuo tinklu siųsti vaizdo medžiagą.

Tiesa, JAV vis dėlto vienais metais aplenkė Kiniją ir Rusiją, kur GSM ryšys atsirado 1996 metais. Tuo metu pasaulyje buvo pristatytos išankstinio mokėjimo SIM kortelės, o mobiliųjų telefonų savininkų skaičius pasiekė 50 mln.

Mobiliųjų telefonų plėtrai daugiausia įtakos turėjo dvi kompanijos - „Motorola“ ir „Nokia“.

Pervertinti pastarosios indėlio tiesiog neįmanoma. Ši įmonė buvo pirmoji įdiegusi SMS žinutes savo telefonuose, pirmoji sukūrusi vidinį meniu, paslėpusi telefono anteną korpuse, įdiegusi mobiliajame telefone žaidimus, pagaminusi visame pasaulyje veikiantį keturių dažnių telefoną.

Galiausiai būtent suomiai sukūrė pirmąją operacinę sistemą mobiliesiems įrenginiams - „Symbian“.

Pigus „Nokia 1100“ modelis tapo geriausiai parduodamu telefonu pasaulyje, o pati kompanija iki pat 2012 m. išsilaikė daugiausia telefonų parduodančių kompanijų sąrašo viršūnėje.„Nokia 8110“ išpopuliarėjo po filmo „Matrica“ (1999 m.), „Nokia 7650“ „vaidino“ filme „Įspėjantis pranešimas“ (2002 m.), o pirmojo operacinę sistemą turinčio „Nokia 6600“ galimybes demonstravo kovinis filmas „Mobilusis“ (2004 m.).„Motorola“ 1996 m. sukūrė pirmąjį atverčiamo dizaino labai ploną telefoną „Motorola StarTAC“, kuris iškart tapo populiariausiu JAV.

Tiesa, gera apyvarta akivaizdžiai padėjo užsnūsti ant laurų, tad kai pasaulis jau kūrė išmaniuosius, „Motorola“ vis dar prekiavo gražiu, tačiau pasenusiu RAZR.

1999 m. Europoje pasirodęs „Benefon Esc“ tapo pirmuoju telefonu su integruotais GPS žemėlapiais. Tais pačiais metais JAV pradėta prekiauti pirmuoju integruotą MP3 grotuvą turinčiu „Samsung Uproar“.

Pirmieji fotokamerą į telefoną 1997 metais įdiegė japonai. Tačiau tada sukurtu „Sharp J-SH04“ Japonijoje pradėta prekiauti tik 2000-aisiais. Užtat „Samsung“ analogišką telefoną su kamera Pietų Korėjoje pradėjo pardavinėti keliais mėnesiais anksčiau.

Kadangi laikrodį visi mobilieji telefonai turėjo nuo pat pradžių, akivaizdu, kad šis nuolat su savimi nešiojamas daikčiukas vieną po kito „žudė“ kitus, kurie apsunkino kišenes. Po to atėjo laikas ir kompiuteriams.

Pirmuoju pasaulyje išmaniuoju telefonu pelnytai vadinamas 1992 metų lapkričio 23 dieną pristatytas IBM įrenginys „Simon Personal Communicator“. Telefonu buvo galima siųsti ir gauti žinutes, fakso dokumentus, elektroninį paštą.

Jame buvo elektroninė užrašų knygelė, kalendorius, žaidimų. Jis įrašydavo ranka rašomą tekstą ir į jį buvo galima įrašyti kitų gamintojų kurtas programėles! Tiesa, tik prijungus specialią kortelę. 4,5 colio įstrižainės ekranas buvo nespalvotas, užtat valdomas liečiant specialiu pieštuku. 1 MB vidinės atminties nebūtų pakakę nė vienos MP3 dainos įrašui.

Kita vertus, 16 MHz dažnio procesorius nebūtų tos dainos ir atkūręs. Tačiau per pusmetį IBM milžinišku greičiu baterijos išteklius srebiančių ir 899 dolerius kainavusių telefonų pardavė bent 50 tūkst., tad kažkas vis dėlto sumanė, ką su juo veikti.

Antroji išmaniųjų telefonų ėmėsi „Nokia“. 1996 metais išleistas milžiniškas „Nokia 9000“ telefonas, kuris atlenktas per vidurį virsta mažyčiu kompiuteriu, trumpam netgi buvo tapęs geriausiai parduodamu kompanijos modeliu.

Jis turėjo visą klaviatūrą, procesorių valdė DOS pagrindu parašyta operacinė sistema GEOS, juo netgi buvo galima naršyti internete! Tiesa, matytumėte tik svetainėse surašytą tekstą.

VÙliau „Nokia“ keliskart atnaujino šį modelį, keitė procesorių, įdiegė spalvotą ekraną, gerokai sumažino svorį, instaliavo „Symbian“ operacinę sistemą.

Ìodžiu, eksperimentuodama kūrė tai, kas vėliau tapo išmaniųjų telefonų esme. Pražiopsojo tik viena - vartotojo poreikius.

2000 m. pirmąjį savo išmanųjį telefoną pristatė kompanija RIM. „BlackBerry 957“ iškart pasiūlė kai ką, kas sužavėjo valstybinių įstaigų ir korporacijų darbuotojus - saugias, greitas ir nemokamas žinutes.

Modelyje „BlackBerry Pearl 8100“ įdiegus multimedijos funkcijas ir kamerą, šios kompanijos telefonai pradėjo populiarėti pirmiausia JAV ir iki pat 2007 metų iš esmės be konkurencijos dominavo išmaniųjų telefonų rinkoje.

Net pradėjus kristi populiarumui, „BlackBerry“ savininkų skaičius pasaulyje ir kompanijos pajamos augo iki pat 2011 metų. Kas kaltas, kad nuo tada krinta?

2007 metų sausio 9 dieną užlipęs į sceną skaityti kasmečio pranešimo „MacWorld“ konferencijoje „Apple“ genijus Steve'as Jobsas susirinkusią publiką privertė riaumoti.„ðios dienos laukiau dvejus su puse metų. Kartais pasirodo revoliucinis produktas, kuris pakeičia viską.

Tau labai pasiseka, jei per gyvenimą prisidedi prie vieno tokio sukūrimo. „Apple“ sukūrė kelis.

Šiandien pristatome ne vieną, o tris revoliucinius produktus. Pirmasis - lietimu valdomas „iPod“ muzikos grotuvas dideliu ekranu. Antrasis - revoliucinis mobilusis telefonas. Ir trečiasis - neregėtas įrenginys naršyti internete.

Taigi - trys produktai. Jau supratote? Tai ne trys atskiri įrenginiai, tai - vienas daiktas! Ir mes jį vadiname „iPhone“. Šiandien „Apple“ iš naujo išrado telefoną!“ - paskelbė dabar jau velionis S. Jobsas.

Skambėtų kaip savigyra, jei nebūtų tiesa. Keliais pirštais intuityviai valdomas, atkuriantis muziką ir filmus, puikiai tinkantis naršyti internete įrenginys, kurio priekyje liko tik vienas mygtukas, atrodė lyg kurtas ateivių.

Ìmonės miniomis būrėsi eilėse, trokšdami savo 500 dolerių iškeisti į fantastišką ateities pranašą. Konkurentai paslydo„Mes mÙginome pateikti vartotojams telefonus vien liečiamais ekranais ir įsitikinome, kad jie jų nedomina - žmonėms reikia klaviatūros“, - dar mėgino atrodyti ramus „Nokia“ vadovas.

Ìmonėms klaviatūros nereikėjo. Užtat kartu su antru „iPhone“ modeliu pristatytų programėlių parduotuvės prireikė net labai.

Vienintelį „Apple“ įrenginio trūkumą - jo sistemos uždarumą - sėkmingai panaudojo atsiradusi atvira „Android“ platforma. Visa kita - jau istorija.

Dabar „Android“ telefonus gamina net lietuvių „Mikrovisata“, „Apple“ jau prekiauja penktos kartos „iPhone“, o aukščiausios klasės „Samsung“ ar HTC telefonai nebetelpančiais į kišenę ekranais giriasi tokios galios procesoriais, kad vartotojams reikia dar gerai pagalvoti, kuo jų kompiuteris yra geresnis.

Šiuo metu pasaulyje yra 6,5 mlrd. veikiančių mobiliųjų telefonų, greičiausiai auga Afrikos rinka, o žaidimą „Angry Birds“ parsisiuntė 1,7 mlrd. išmaniųjų telefonų savininkų.

Lietuvoje apie pusę visų parduodamų telefonų yra išmanieji, o Japonijoje apie 80 proc. parduodamų išmaniųjų telefonų - atsparūs vandeniui.

Kas laukia ateityje? Girdime apie išmaniuosius laikrodžius, jau matėme „Google Glass“ akinius, Lietuvoje jau veikia milžiniško greičio 4G ryšys.

Gali būti, kad mobilusis telefonas galiausiai nužudys... patį mobilųjį telefoną. Kam reikia atskiro balso ryšio, jei viską galima daryti internetu?

Pirmoji įmonė Lietuvoje - „Omnitel“

Lietuvoje pirmąją mobilųjį ryšį pradėjusią teikti kompaniją „Litcom“ 1991 metais įkūrė verslininkai Juozas Kazickas ir Viktoras Gediminas Gruodis. Tai buvo pirmoji privati telekomunikacijų įmonė Rytų Europoje.

Išaugusi į „Omnitel“ 1995 metais ji pirmoji Lietuvoje pradėjo teikti komercines GSM ryšio paslaugas.

1993 metų vasarą Latvijoje vykusio muzikos festivalio „Liepajas dzintars“ nugalėtoja tapo grupė „Bix“. Vyrai taip ir nesuprato, ką veikti su pagrindiniu prizu - mobiliuoju telefonu. „Atrodo, grįžę į Šiaulius kažkam jį tiesiog atidavėme“, - prisimena „Bix“ lyderis Samas.

SMS žinučių dydį apribojo vokietis

Į pirmąsias SMS žinutes daugiausia galėjo tilpti 160 ženklų. Už tai turime būti dėkingi vokiečių inžinieriui Friedhelmui Hillebrandui.

Jis šß skaičių pasirinko ilgai spausdinimo mašinėle rašydamas atsitiktinius klausimus bei mintis (pvz., „Ir kuo aš užsiimu gyvenime?“) ir skaičiuodamas, kiek tam reikia ženklų.

Inžinieriaus rekomendacijos buvo tokios: 160 ženklų visiškai pakanka iš esmės bet kokiai minčiai ar klausimui.

Vėliau studijuojant pašto atvirukus ir verslo telegramas ši teorija buvo patvirtinta.

Tyrimai rodo, kad vidutinis išmaniojo telefono naudotojas per dieną juo prakalba apie 12 min., 14 min. žaidžia žaidimus, 16 min. klauso muzikos, 17 min. praleidžia socialiniuose tinkluose ir apie 25 min. naršo internete. Dažniausiai mobilusis telefonas naudojamas patikrinti, kiek dabar valandų.

Trukdo vairuoti

Didžiojoje Britanijoje 2002 metais atlikus tyrimus buvo nustatyta, kad kalbančio mobiliuoju telefonu vairuotojo reakcija yra trečdaliu lėtesnė nei apsvaigusio nuo alkoholio.

ðiuo metu vairuoti ir kalbėti telefonu draudžiama iš esmės visame pasaulyje. Nuo 2008 metų Anglijoje per metus už tai nubaudžiama 8000 vairuotojų.

ðiais metais Kalifornijos (JAV) teismas nurodė, kad vairuojant telefonu negalima daryti nieko - ne tik kalbėtis ar rašyti SMS, bet ir žiūrėti į žemėlapį.

2005 metais atlikus apklausą paaiškėjo, kad neturintys mobiliojo telefono italai jaučiasi nevisaverčiai, dėl to nukenčia jų pasitikėjimas savimi ir net atsiranda lytinių problemų su partneriu.

Didžiausia sąskaita

2011 m. Floridos valstijos (JAV) gyventoja Celina Aarons po dviejų savaičių atostogų Kanadoje gavo 201 tūkst. dolerių sąskaitą už tarptinklinio ryšio naudojimo paslaugas.

Po ginčų sąskaita buvo sumažinta iki 2500 dolerių, tačiau vis tiek pateko į istoriją kaip didžiausia kada nors išrašyta sąskaita.

Viliojo nusikaltėlius

Visų laikų geriausiai parduodamu telefonu tapo pigutėlis „Nokia 1100“ - nuo 2003 m. šio modelio parduota 250 mln. vienetų.

Tačiau vienu metu už naudotą „Nokia 1100“ nusikaltėlių grupuotės siūlė per 10 tūkst. dolerių. Sklido gandai, kad juo galima perimti internetu vykdomas pinigų pervedimo operacijas. Gandai nepasitvirtino.

Įdomu, kam baigėsi blogiausiai - nusikaltėliams, pardavusiems jiems telefonus, ar paleidusiems šį gandą?