Pirmiausia sutarkime, kad skaitmeninė knyga yra tvirtas kablelis technologijų progreso sakinyje – popieriaus kaip pagrindinio informacijos nešėjo vaidmuo jau yra baigtas.
Matysime, kas bus toliau, bet šiandien skaitmeninė knyga turi tiek privalumų (neribota talpa, reguliuojamas šrifto dydis, integruoti žodynai ir interneto enciklopedijos, iliustratyvumas ir interaktyvumas, bet kada pasiekiamas neriboto dydžio knygynas...), kad spartus jų populiarėjimas ir komercinė sėkmė gali stebinti tik esančius „ne ryšio zonoje“.
Kur kas daugiau klausimų kyla, kuomet pradedi lyginti specialias e-knygų skaitykles (ypač tas, kurios turi vadinamąjį „elektroninio rašalo“ ekraną) su universaliosiomis planšetėmis.
Skaityklės, atrodo, turi daug privalumų: jų ekranas labiau primena įprastą spausdintos knygos puslapį (tuomet, kai nešviečia, o tik atspindi aplinkos šviesą), jų energijos sąnaudos yra mažesnės, todėl jas krauti reikia rečiau. Kai kurios jų turi navigacijos mygtukus, tad jų ekranas gali likti švarus nuo pirštų atspaudų. Kai kurios skaityklės yra lengvesnės ir pigesnės už planšetes.
Visa tai, žinoma, yra privalumai. Bet rinka mažai paiso specializuoto įrenginio privalumų, kai jis kaktomuša susiduria su universaliu kompiuteriu. Maždaug prieš 30 metų tokie patys debatai vyko dėl specializuotų teksto rašyklių. Jos irgi buvo lengvesnės, pigesnės ir „negadino akių“, bet... šiandien jas teprisimena vos keli technologijų „dinozaurai“.
Ar tikrai „iPad“ tinka skaityti knygas? Perskaitęs daugiau nei 600 elektroninių knygų jo ekrane per pastaruosius kelis metus galiu drąsiai sakyti – taip, kuo puikiausiai. Negana to, „iPad“ turi stebėtinai funkcionalią skaityklę „iBooks“, kuri leidžia planšetės ekrane skaityti ne tik EPUB standarto skaitmenines knygas, bet ir PDF dokumentus.
„iBooks“ yra atvira skaityklė – „App Store“ įsigytos knygos joje atsiduria automatiškai (visuose jūsų „iOS“ įrenginiuose), bet lygiai taip paprastai į ją galima įkelti ir kitur įsigytas knygas: tereikia tik nutempti jas į „iTunes“ biblioteką ir atlikti sinchronizaciją.
Skaitant dieną šviečiantis „iPad“ ekranas yra labiau privalumas nei trūkumas – jame mažiau matomi aplinkos atspindžiai. Vakare teksto vaizdas ekrane gali būti pernelyg ryškus. „iBooks“ gali automatiškai reguliuoti vaizdo ryškumą pagal aplinkos apšvietimą, bet ir skaitytojas jį gali pakoreguoti bet kuriame knygos puslapyje (kiekvienas jų turi teksto dydžio ir ekrano ryškumo reguliatorius puslapio viršuje). Be to, galima pasirinkti kitokį puslapio foną bei teksto spalvą.
Vienas didžiausių elektroninio skaitymo privalumų – nuolat pasiekiamas žinynas. Sutikęs nepažįstamą žodį gali čia pat pasidomėti jo aprašu žodyne (deja, lietuviško kol kas nėra), enciklopedijoje ar tiesiog paieškoti informacijos internete. Gali pats sau pasidaryti „interaktyvią knygą“: susirasti vietą, apie kurią tuo metu skaitai, žemėlapyje, pamatyti jos nuotraukas, rasti daugiau informacijos apie minimus žmones ar įvykius. Taip skaitant net seniai perskaitytos ir gerai žinomos knygos atskleidžia visiškai naują perspektyvą.
Jei skaitote daug ir greitai, tai lietuviškų skaitmeninių knygų lentynos ilgis gali jus nuvilti – jų kol kas išties nėra daug, mažiau nei kukliame popieriaus knygynėlyje. Leidėjai dėl įvairių priežasčių neskuba kraustytis į elektroninę erdvę, tad knygos „App Store“ ar kituose skaitmeniniuose knygynuose dažniausiai atsiduria autorių iniciatyva.
Lietuviškame „App Store“ knygų kampelyje rasime nemažai Sigito Parulskio, Vytauto V. Landsbergio, Jono Mačiukevičiaus ar Indrės Valantinaitės knygų, bet daug daugiau yra užsienio autorių vertimų. Peršasi išvada, kad Lietuvos rašytojai dar nežino, kad knygas į „App Store“ knygyną gali įkelti kiekvienas autorius ar leidėjas, arba juos tiesiog saisto „popierinės sutartys“.
Stebėtina, kad kol kas labai nedaug Lietuvos autorių, ypač jaunųjų, imasi savilaidos. „Apple“ nemokamai leidžia įsigyti ir naudotis e-knygų leidybos programa „iBooks Author“. Ji labai paprasta naudoti: turint kūrinio tekstą tereikia jį įkelti į programą, sudėti skyrių žymas, parinkti išvaizdos stilių ir parinkti viršelio iliustraciją. Labai greita ir visiškai nesudėtinga. Nemažai bendrovių, įskaitant lietuvių „Jumsoft“, prekiauja stilių šablonais knygoms, tad net nebūtina samdyti dizainerio.
Prieš penketą metų – o gal ir kiek anksčiau – buvau įsigijęs skaityklę e-knygoms, bet vos tik namuose atsirado planšetė, skaityklė tapo nebenaudojama. Dėl vienos labai paprastos priežasties: kai atsibosta skaityti ar tiesiog pavargsti, planšetėje yra dar visas kitas skaitmeninis pasaulis.
