JAV vaikų gydytojų asociacija teigia, kad planšetės nevertėtų duoti vaikams iki 2 metų. Jei nustebote, kodėl reikėtų taip ilgai laukti – tai esate išties modernūs. Amžius, nuo kurio (tiesa, nelabai noriai) gydytojai linkę leisti vaikams naudotis elektroninėmis priemonėmis vis trumpėja.
Prieš porą metų JAV žiniasklaida linksniavo vieną vaikų darželį Meino valstijoje, nes jo auklėtojai sumanė kiekvienam vaikui nupirkti po „iPad“. Planšetės buvo numatytos tik vyresniosioms penkiamečių grupėms, bet ir tai sukėlė dalies tėvų ir pedagogų susirūpinimą. Vaikų darželis savo sumanymą apgynė, nes su planšete vaikai kur kas geriau sukaupė dėmesį, greičiau ir geriau išmoko raides. Veikiausiai ir auklėtojams „iPad“ buvo labai geidžiamas – kas nenorėtų valandėlės ramybės bendraudamas su triukšminga mažųjų nutrūktgalvių grupe?
Taigi vos per du metus mes „skaitmeninio starto“ amžių sumažinome nuo 5 iki 2 metų. Ko gero prie to prisidėjo „iPad Mini“ išleidimas, nes mažesnę ir lengvesnę planšetę vaikams daug patogiau laikyti rankose ar ant kelių.
Kam viso to reikia? Ar nebus „iPad“ vaiko rankose tiesiog dar vienas mūsų vartojimo kultūros ekscesas?
Pirmoji „skaitmeninių darželinukų“ karta dar nespėjo suaugti tiek, kad rezultatus patikrintume moksliškai, tačiau kai kuriuos planšetės vaiko rankose poveikio aspektus galima pastebėti iš karto:
1) dėmesio koncentracija;
2) sklandesnis mokymasis žaidžiant;
3) individualus pažinimo tempas;
4) platesnė kūrybinė erdvė.
Tačiau planšetės poveikis vaiko ugdymui labiausiai priklauso nuo programų, kurias tėvai ar mokytojai jiems parenka. „iPad“ – tarsi knyga su tuščiais lapais. Kas joje parašyta, priklauso nuo mūsų.
Kaip ir visame skaitmeniniame pasaulyje, taip ir „App Store“ parduotuvėje, deja, didžiausia dalis turinio yra anglų kalba. Lietuviškų programų esama, bet jei būsime labai išrankūs, tai teks rinktis vos iš kelių. Patiems mažiausiems, tiesa, tai visai netrukdo. Dažna pažinimo programėlė ikimokyklinio amžiaus vaikams susideda tik iš animacijos, interakcijos ir muzikos ar garso efektų, todėl galima rinktis iš visos gausos.
Mūsų rinka yra pernelyg menka išlaikyti pelningą ir konkurencingą programėlių ūkį. Ateityje jų bus daugiau, tačiau spartesnis augimas galimas tik tuomet, jei mokomųjų programų kūrimas būtų remiamas valstybės ar privačių švietimo fondų.
Norintys patyrinėti vaikiškas programas „iPad“ gali pradėti nuo kelių, kurios yra skirtos patiems jauniausiems:
„Ikimokyklinė tašytė - vaikams iki 3 metų“ (pavadinimas netaisytas. - Red.) giriasi turinti daugiau nei 150 mokomųjų žaidimų: matematinių, siluetų atpažinimo, dėlionių, simbolių sekos ir pan. Patys tėvai gali įrašyti balso pranešimą, kuris nuskamba vaikui įveikus vieną ar kitą užduotį.
„Fingerfun HD“ lavina pirštų motoriką. Vaikas turi pirštais uždengti įvairius virtualių mygtukų raštus, kad atidengtų nuotaikingus gyvūnų ir daiktų paveikslėlius. Programa prie vaiko gebėjimų prisitaiko stebėdama, kaip jam sekasi įveikti užduotis.
„Faces iMake“ yra skirta skatinti vaiko kūrybiškumą. Vaikui siūloma sudėlioti paveikslėlį iš įvairiausių objektų: vasių, saldainių, sagų, raidžių. Sekdami Džiuzepės Arčimboldo pėdomis galime ir Moną Lizą sudėlioti iš baklažanų, kopūstų, bulvių ir kriaušės. Labai panaši išeina...
Vyresniems vaikams tikriausiai labiau rūpės žaidimai, bet tarp mokomųjų programų yra tokių, kurios intriga nenusileidžia pramogoms. Su „iPad“ programėlėmis galima pakartoti didžiuosius fizikos išradimus, kurti ir groti muziką, keliauti po Saulės sistemą ir galaktiką bei, žinoma, mokytis užsienio kalbų.
Kad ir koks palaimingas būtų tas laikas, kai vaikas tyli įnikęs į planšetę, nepamirškite dirstelėti į laikrodį. Mažylių laiką su elektronika privalu riboti. O be to, sako vaikų psichologai, jų gyvenimas neturi susidėti vien iš malonumų – reikia gi išmokti įveikti ir nuobodulį...
