Nuoširdžiai tikėdami savo teise turėti ir nemokėti jau nužudėme kokybišką lietuvišką muziką, o televizijoms palikome teisę tik į pigius šou. Populiarių lietuviškų programų kūrėjos, bendrovės „Fotonija“ atstovai teigia, kad piratai Lietuvoje naikina vietinę kompiuterinių programų kūrėjų rinką, valstybė praranda milijonus litų, o geriausi programuotojai darbo vietų važiuoja ieškoti į užsienį.
„Neteisėtas programinės įrangos naudojimas Lietuvoje taip išplitęs, kad vartotojai nesijaučia darą nusikaltimą, nors pagal įstatymus jiems gresia atsakomybė. Dėl piratavimo nukenčia visi: verslas negauna atlygio už sukurtas programas, neturi galimybių plėsti veiklą, kurti naujus vartotojams naudingus produktus ir naujas darbo vietas lietuviams, o valstybė praranda milijonus litų dėl nesurinktų mokesčių, kuriuos galėtų skirti ekonomikos skatinimui, socialinėms garantijoms ir pan.“, – sakė „Fotonijos“ komercijos direktorius Jonas Vaičiulis.
Pasak jo, „Fotonija“ liko viena iš nedaugelio plataus vartojimo kompiuterių programų kūrėjų Lietuvoje, nes nemažai gamintojų pasitraukė iš šios rinkos.
„Neteisėtai programas naudojantys vartotojai kenkia patys sau – verslas nekuria naujų programų, nes investicijos, esant tokiam piratavimo lygiui, yra it išmetamos į balą“, - sakė J. Vaičiulis.
Lietuva – ir vėl tarp gėdingai pirmaujančių
BSA pasaulinio piratavimo lygio tyrimo duomenimis, 2011 metais Vidurio ir Rytų Europos regione, kuriam priklauso ir Lietuva, neteisėtos kompiuterių programos buvo įdiegtos vidutiniškai į 62 proc. kompiuterių. Lietuvoje kompiuterių piratavimo lygis išlieka toks pat jau ketvirtus metus iš eilės ir yra lygus 54 procentams.
Taigi, tautinį kelią besirenkantys Vakarų nekentėjai gali džiaugtis – Lietuva tikrai nepriklauso Vakarų Europai (ten piratavimas siekia 32 proc.). Nieko – užtat užvedę savo piratinius „Windows“ ir trumpam atsitraukę nuo vogto žaidimo, galime tyliai didžiuotis bent tuo, kad Rytų Europoje nesame blogiausi.
Kaip šaliai, kurią garsina savižudžiai, kurios ministrų intelektas nustatomas pagal anglų kalbos žinias, o įspūdingiausias futbolo pasiekimas yra bušido aso spyris merginai į galvą, gal ne taip ir blogai? Tačiau atmetus juodą humorą, tenka pripažinti, kad savo rankomis milijoninių nuostolių pridarome ne tik tarptautinėms korporacijoms, o ir broliams lietuviams.
Daugiau nei 10 mln. litų nuostolių
Populiariausioje Lietuvos failų apsikeitimo svetainėje suradę „Fotonijos“ populiariausias programas – „Angloną“ ir „Juodas avis“, matysime, kad jos buvo parsisiųstos daugiau nei šimtą tūkstančių kartų. Jeigu šios svetainės naudotojai būtų sumokėję už kiekvieną kopiją, bendrovė būtų gavusi beveik 10 mln. litų pajamų.
„Kiekvienas pirataujantis turi suprasti, kad dėl jo neteisėtų veiksmų kenčia ne tik aplinkiniai, bet ir jis pats. Apvogtas kūrėjas gali nebepajėgti arba nenorėti sukurti kažką naudingo, kažko, kas galbūt labai praverstų ir pačiam piratui, – sakė J. Vaičiulis. – Jeigu vartotojai būtų sąmoningesni, padidėtų ne tik įmonių pajamos, bet ir prasiplėstų specifinių produktų rinka, galėtų mažėti programinės įrangos kainos, programuotojai būtų motyvuoti kurti lietuviškus produktus.“
„Fotonijos“ komercijos direktorius taip pat pastebi, kad namų vartotojai yra labiau linkę piratauti. Verslo sektorių dažniau tikrina įvairios institucijos, todėl jis rizikuoja rečiau.
Vieni su piratavimu kovoja, kiti iš to pelnosi
Verslo sektoriuje su nelicencijuotų kompiuterių programų naudojimu kovoja tarptautinė asociacija „BSA | The Software Alliance“, kuri yra pasaulinė lyderė, ginanti programinės įrangos industriją. Lietuvos kompiuterių programų gamintojų ir platintojų interesams atstovauja asociacija „Verslo programinės įrangos aljansas“, kuri jau kelerius metus bendradarbiauja su Valstybine mokesčių inspekcija ir Policijos departamentu, siekdama skatinti teisėtą kompiuterių programų naudojimą Lietuvoje.
Visų šių organizacijų pastangos duoda vaisių – kasmet neteisėtai kompiuterių programas naudojančios įmonės kūrėjams sumoka šimtus tūkstančių litų siekiančias kompensacijas žalai atlyginti. Jei nelicencijuotų programų vertė siekia daugiau nei 13 tūkst. litų, atsakingiems asmenims gali būti pritaikyta laisvės atėmimo bausmė iki 3 metų, o bendrovėms baudos - iki 6,5 mln. litų ir likvidavimas.
„Lietuvos įmonės vis dažniau apsvarsto riziką, susijusią su veiklos sutrikdymu, reputacijos rinkoje praradimu, finansinių nuobaudų gavimu, teisminiais procesais dėl neteisėto kompiuterių programų naudojimo įmonės veikloje. Todėl daugėja įmonių, savo veikloje naudojančių teisėtą programinę įrangą“, – sakė BSA atstovaujanti „IPnovus Law“ advokatė Jolanta Kaminskaitė.
Daugiau informacijos apie legalios programinės įrangos privalumus galima gauti interneto svetainėje www.bsa.org. Skiltyje „Praneškite apie piratavimo atvejus“ galima anonimiškai pranešti apie neteisėtą programinę įrangą naudojančias ir platinančias bendroves.
Taigi, su piratavimu kovoja autorių teisėms atstovaujančios organizacijos ir valstybinės institucijos. O kas iš jo pelnosi?
Visų pirma, patys platintojai – duomenų apsikeitimo svetainės vien mokesčių už prioritetinį duomenų pateikimą surenka tiek, kad kitas galėtų pasvarstyti, ar ne geriau, vietoj atsisiųstų už tuos pinigus šimtų nereikalingų, nusipirkti vieną reikalingą programą.
Antras viešai žinomas, tačiau neminimas piratavimo rėmėjas – interneto paslaugų tiekėjai. Juk vis didėjantys greičiai ir galimybė siųsti neribotus duomenų srautus pirmiausia mūsų šaly reikalingi piratams. Tiesa, šiuo atveju labiau filmų, televizijos programų ar muzikos piratams, nes programinė įranga retai reikalauja tokio didelio pasiunčiamų duomenų kiekio.
Piratavimas – realybė. O kuo tai baigsis?
Galime teigti, kad piratavimas padeda neišgalintiems įsisavinti darbo viena ar kita programa įgūdžius, suteikia galimybę neįperkantiems pažiūrėti filmus, o paaugliai taip gauna visas muzikos naujienas. Galime teigti, kad tik piratavimas privertė korporacijas mažinti programinės įrangos kainas, o muzikantus dažniau koncertuoti. Tad kodėl tai – blogis?
Na, visų pirma, todėl, kad visi sąnaudų mažinimai siejami su atlyginimų ir darbo vietų mažėjimu. Galiausiai gausime, kad aukščiausios kvalifikacijos programuotojas, kuriantis visiems reikalingą daiktą, norėdamas pragyventi, turėtų dirbti santechniku – sriegio užveržimo nenupiratausi. Tačiau ar galima amatą iškelti aukščiau idėjos? Kas lieka pavogta? Teisingai – pasaulį stumiančios idėjos.
Antra, jei kalbėsime apie muziką, nebereikia kokybiško įrašo. Kam albumui sukurti išleisti dešimtis tūkstančių, jei jį atiduosi nemokamai? Įrašai virtuvėje ir pirmyn į koncertus. Arba įrašai kiek geriau ir pinigus atgauni leisdamas įrašo paklausyti „koncertuose“ pagal fonogramą. Kas lieka apvogtas? Teisingai – klausytojų ausys.
Trečia – pasivogęs brangią programą gali tą patį darbą atlikti pigiau, negu ją įsigijęs. Taip apvagiamas legalus kūrėjas ir verslas. Aišku, pasaulyje daugybė nemokamos programinės įrangos, bet gal tokiu atveju mokamą vagiantys galėtų nebaksnoti į nemokamas alternatyvas, o tik jomis ir naudotis? Tačiau akivaizdu, kad mėgėjai nepateikia tokios kokybės, kaip tikslingai veikiančios struktūros, todėl dažnai šimtai nemokamų pramogų ar įrankių nusileidžia vienam mokamam.
Ketvirta… Na, bet kam tai aiškinti. Pripažinkime – jokie argumentai čia neturės jokios galios, kol nebus baimės ir galimybės. Taigi, bausmė ir legalių šaltinių pasiūla gali tapti išsigelbėjimu.
Ir, atrodo, rimtų sprendimų metas jau artėja. Juk kol kentėjo Lietuvos kūrėjai, galima buvo ir nieko nedaryti, tačiau vis populiarėjanti „Torrent“ televizija smarkiai skriaudžia tokius gigantus, kaip „Viasat“. Nepatikėsime, kad jie nesiims priemonių ar neras būdų, kaip priversti tų priemonių pagaliau imtis Lietuvos valdžią.
