Lietuva nuo pasaulio neatsilieka – kas penktas lietuvis naudojasi išmaniuoju telefonu, o planšetinių kompiuterių populiarumas per 2012 m. išaugo dvigubai. Darbo su nuosavu įrenginiu koncepcija sparčiai plinta. Tačiau už didėjantį patogumą ir augantį efektyvumą įmonėms gali tekti susimokėti prarastais duomenimis – su atneštu įrenginiu žmogus atsineša ir grėsmę.
Daugiau galimybių, daugiau pavojų
Išmaniųjų technologijų naudojimas padeda įmonėms neatsilikti greitai besikeičiančioje rinkoje. Su nuosavais telefonais, planšetiniais ar nešiojamais kompiuteriais darbuotojai tampa visada ir visur pasiekiami, gali bet kur prisijungę prie interneto naudotis „debesyje“ saugomais organizacijos duomenimis.
Tai lemia pačios darbo kultūros pokyčius – jau ketvirtadalis darbo laiko yra praleidžiama nebe biure. Galima diskutuoti ar toks pavyzdys yra sektinas, tačiau realybe jis tampa vis didesnei daliai darbuotojų.
Užtat darbo su nuosavais prietaisais koncepcija padidina saugumo riziką, nes organizacija gali iš dalies kontroliuoti tik patį įrenginį, bet ne vartotojo veiksmus. Dėl to kompanijos turi iš naujo įvertinti, kokius prietaisus, kokiais tikslais naudos jų darbuotojai, ir kaip užtikrinti saugų prisijungimą prie organizacijos tinklo.
IT departamentams tenka nemažas galvos skausmas – saugoti tai, į ką jie nelabai gali kištis. Kas garantuos, kad naudojant tą patį kompiuterį, kuriame saugoma konfidenciali organizacijos informacija asmeniniais tikslais, netyčia nebus atsisiųsta ir šnipinėjimo programa, virusas?
Riziką galima sumažinti
Šiuo metu du trečdaliai įmonių mano, kad jų darbuotojai naudojasi saugiomis ir tik reikalingiausiomis programomis, o 11 proc. nuogąstauja, jog taip nėra. Komplikuota situacija – jei įmonė pati neaprūpina darbuotojui reikalinga programine įranga, šis siunčiasi nelegalią. Panašu, kad tenka rinktis tarp darbo efektyvumo arba duomenų saugumo.
Tik 10 proc. pasaulio organizacijų teikia, kad dar nenukentėjo leidusios naudotis asmeniniais mobiliaisiais įrenginiais darbe. Net ir tas nedidelis laimingųjų procentas greičiausiai sumažės – juk žinome, kad 2013 m. pagrindiniu programišių taikiniu taps „Android“ operacinę programą naudojantys įrenginiai. Taigi, į rizikos lauką patenka dauguma populiarių išmaniųjų telefonų bei planšetinių kompiuterių.
Laimingas darbuotojas - geras darbuotojas, tai supranta visi protingi vadovai. Drausti naudotis savo telefonais, kompiuteriais ar užblokuoti prieigą prie socialinių tinklų bei asmeninio el. pašto darbuotojams yra drastiškas sprendimas, kuris ne visada padidina darbo efektyvumą.
Specialistai siūlo kelis sprendimus, kaip garantuoti saugumą, leidžiant darbuotojams išlikti mobiliems su savo įrenginiais.
• Visų pirma – suteikti prieigą prie konkrečias pareigas atliekančiam žmogui reikalingų programų. Tik tų programų, kad atsitikus bėdai nukentėtų kuo mažesnė infrastruktūros dalis.
• Antra – kai keičiasi dirbančiojo pareigos, ar keičiamas pats darbuotojas, atnaujinti įrangą ir programas. Ir būtinai pasirūpinti, kad visi darbui naudojamuose nuosavuose įrenginiuose turėtų bent jau patikimas antivirusines programas.
• Trečia, visame pasaulyje lyg ir savaime suprantama, tačiau Lietuvoje vis dar nepaisoma – vengti neteisėtų programų parsisiuntimo. Tiesa, tokių juk neturėtų būti ne tik darbui naudojamame įrenginy.
• Galiausiai – užtikrinti, kad IT skyrius turėtų prieigą prie visų darbui naudojamų įrenginių. Jei kažkam nepatinka kišimasis šį asmeninę erdvę, turėtų ją palikti namuose.
Tokios priemonės absoliučių saugumo garantijų nesuteiks, tačiau leis ženkliai sumažinti riziką.
