Dzūkijos sostinėje sumontavusi šešias naujos kartos bazines stotis „Tele 2“ neišdidžiai, nors ir ne visai savo noru, Lietuvą pradėjo spartinti nuo provincijos.
Bet kuriame Alytaus taške LTE modemu aprūpintas mano kompiuteris rodė stabilų 25 Mbs siuntimo greitį, o tokį svetainių atidarymo greitį namie veikiantis šviesolaidis rodė nebent pirmąją darbo savaitę.
Tiesa, realus 4G interneto greitis priklauso nuo pasirinkto plano. Iki metų pabaigos „Tele 2“ visiškai neribos siunčiamų duomenų kiekio. Žodžiu, stacionaraus interneto tiekėjams teks gerokai pasitempti, jei nenori kristi kovoje už būvį su LTE. Bent jau Dzūkijoje.
„Nuo 2012 m. rudens vykdėme bandymus ir pradėjome tinklo atnaujinimą. Naujosios „Nokia-Siemens networks“ stotys palaiko visų kartų skaitmeninio ryšio standartus – 2G/3G ir LTE.
Dabar vykdome pirmąjį jų paleidimo etapą. Jau sumontuota 20 bazinių stočių, tad pirmiausia 4G ryšys pradeda veikti Alytuje, Marijampolėje, Utenoje, Jonavoje ir Mažeikiuose.
Kodėl būtent šie miestai? Nes tai vieni geriausių miestų Lietuvoje“, – Alytuje, kiek šmaikštaudamas 4G ryšio paslaugą pristatė „Tele 2“ teisės ir reguliavimo direktorius Tadas Bukauskas. - Aišku, startuosime ir kituose miestuose, tačiau mes disponuojame 2600 Mhz dažnių juosta, o daug kur Lietuvoje tame dažnyje dar veikia mikrobangomis transliuojama televizija. Kol dažnis nebus atlaisvintas, tokios galimybės nėra.“
3G ir 4G, tai ryšio technologijos kartos – trečioji ir ketvirtoji. 3G teoriškai gali pasiekti iki 42 Mbs interneto spartą, Lietuvoje – iki 21 Mbs. 4G veikianti LTE standartu jau dabar gali pasiūlyti iki 150 Mbs greitį.
„Tačiau technologija dar tobulinama ir jau dabar laboratorijose yra išgautas 1Gbs LTE ryšio greitis“, – aiškino T. Bukauskas.
Tiesa, tokio realaus greičio tikėtis nereikėtų – juk ryšiu naudosiesi ne vienas. Todėl dabar „Tele 2“ siūlo tris LTE ryšio planus, kurių kaina priklauso būtent nuo pasiekiamo greičio. 1 Mbs – 19 Lt/mėn. 2 Mbs – 29 Lt/mėn. ir 5 Mbs – 49 Lt/mėn.
LTE ryšys „Tele2“ tinkle kol kas neveikia nei išmaniajame telefone, nei planšetiniuose kompiuteriuose. Pirkėjai gali įsigyti modemus nešiojamiems kompiuteriams. Vartotojas, pasirinkęs vieną iš planų, galės naudotis savo nustatyta sparta, o siunčiamų duomenų kiekis šiais metais nebus ribojamas.
Prieš kelias dienas apie LTE ryšio vystymą ir savo planus - interneto greitį paversti verslu - paskelbusi „Omnitel“ pranešime spaudai gana atvirai šaipėsi iš „vienos mobiliojo ryšio bendrovės vadovo“, kuris 2006 m. pasakė: „Šiandien rinka dar nėra pasirengusi 3G ryšio paslaugoms“.
Prieš šį pristatymą Alytuje visų portalų redakcijas pasiekęs „skaitytojos Birutės Jurkutės“, pašiepiantis „Tele2“ ryšį „kurio reikia važiuoti autobusu“, laiškas, ne tik parodė, kad pagaliau ir Lietuvoje konkurentai pradeda naudoti „partizaninę“ reklamą, pasitelkia interneto „trolius“ („Google“ neaptinkama Birutė iš kažkur gavo tik žurnalistams skirtą informaciją).
Jame vėlgi cituojamas „Tele2“ vadovo pasisakymas: „Dabar nematome poreikio, todėl investuosime į 4G tinklą tada, kai visi vartotojai pradės siųstis daug duomenų“.
Žvelgdamas į pristatyme rodytus mobiliojo tinklo operatorių pajamų pokytį bei klientų pasitenkinimą rodančius grafikus, galiu suprasti, kodėl „Tele 2“ kažkam nepatinka, tačiau klausimas: kas turi būti pradžioje – greitis, ar duomenų siuntimas – vis tiek kyla.
„Mes - infrastruktūros kompanija ir istorija su 3G ryšiu mus pamokė – kai sukuriame pasiūlą, atsiranda nuostabių dalykų.
2000 m., kai pasaulyje atsirado pirmieji 3G tinklai, juos diegusios kompanijos pačios nelabai įsivaizdavo, kam tai reikalinga.
Buvo kalbama apie vaizdo skambučius, MMS siuntimą, naršymą internete, tačiau tai neatrodė labai įtikinama. O po kelių metų atsirado išmanieji telefonai, planšetiniai kompiuteriai ir viskas apsivertė!
Aplikacijų parduotuvės pateikė tokių interneto naudojimo idėjų, kurios iki tol niekam į galvą nešovė. Siunčiamų duomenų srautas tiesiog šovė aukštyn. Dabar kiekvienais metais jis auga dvigubai. Lietuvoje kas ketvirtas žmogus turi išmanųjį įrenginį, per 2012 m. „Tele 2“ pastatė 602 naujas stotis, o paskutinį praėjusių metų ketvirtį mūsų tinkle buvo persiųsta 300 terabaitų duomenų“, – vardijo Tadas Bukauskas.
Taigi, kodėl kyla abejonių dėl LTE tinklo tikslingumo? Daug kam atrodo, kad tokio duomenų kiekio ir tokio greičio mobiliems įrenginiams tiesiog nereikia. Žinoma, galėsime be problemų juose žiūrėti HD televizijos transliacijas, dar sparčiau siųstis piratinius duomenis, naudotis ta pačia vaizdo telefonija (kurios vis dar mažai kam reikia).
Tačiau, kol kas Lietuvoje nedaug žmonių turi nešiojamus įrenginius, galinčius veikti LTE tinkle, o ir tie dar neveikia.
Šis standartas iš principo nepritaikytas balso perdavimui, tad visi išmanieji LTE telefonai kol kas naudoja šį dažnį tik duomenims, o kalbama kitu tinklu.
Aišku, galima naudoti „Skype“ tipo ryšį, tačiau mobiliųjų tinklų operatoriams tai, matyt, nėra taip patrauklu. Todėl ir siūlomi modemai nešiojamiems kompiuteriams, o mobiliuosiuose įrenginiuose „Tele 2“ LTE ryšį žada paleisti, kai bus išspręstos visos techninės problemos.
„Geriau yra startuoti gerai, kai jau esi pasiruošęs, ir iškart tai daryti gerai. Patikėkite, mes tai puikiai žinome. Ligi šiol tenka klausytis priekaištų dėl seniai panaikintų ryšio problemų, nes jų buvo veiklos pradžioje. Tegul kiti dabar bando pirmi, o mes ateisime, kai viskas veiks gerai!“ – kritikams atkirto „Tele2“ atstovas.
O mes pridursime – tai vilniečiams iki Alytaus autobusu važiuoti greito ryšio yra toli. Alytiškiams ir marijampoliečiams toli reikėtų važiuoti iki Vilniaus. Tad pasidžiaukime, kad kažkas greitina vienus, o kažkas - kitus Lietuvos kampelius. Galiausiai ryšys spartėja visoje šalyje.
