Tam, kad universali „debesų“ saugykla galėtų sklandžiai veikti reikia kelių dalykų:
1) kad visi naudojami įrenginiai būtų nuolat prijungti prie tinklo (interneto);
2) kad dokumentų paėmimas ir saugojimas „debesyje“ būtų visiškai integruotas į operacinę sistemą ir programas;
3) kad tarnyba būtų saugi ir patikima;
4) kad tenkintų jos talpa ir kaina.
Jei naudojatės „Mac“ kompiuteriais, „iPad“ ar „iPhone“, veikiausiai jau esate pažįstami su „Apple“ „debesijos“ sprendimu – „iCloud“. Ši tarnyba buvo pradėta diegti dar 2000-aisiais, bet platesnė vartotojų bendruomenė su ja susipažino gerokai vėliau – kai ji buvo praminta „MobileMe“, o nuo 2011-ųjų – „iCloud“. „Mac“ ir „iOS“ vartotojai gali ja naudotis nemokamai.
„iCloud“ yra daugiafunkcė tarnyba, jungianti ir programų, dokumentų, skaitmeninio turinio kopijavimą atsargai, kalendorių, pašto paskyrų ir užrašų sinchronizavimą, privačius ir viešus dokumentų segtuvus, įrenginių aptikimo funkcijas ir dar daug kitų dalykų.
Sena svajonė
Vartydami senų kompiuterijos žurnalų puslapius netruksite rasti technologijų ekspertų ir apžvalgininkų raginimų sukurti universalią sistemą, leidžiančią bet kur ir bet kada pasiekti visą reikiamą informaciją.
Dalį problemos išsprendė internetas: „Wikipedia“, elektroninis paštas, paieškos tarnybos. Ilgiausiai užtruko asmeninių dokumentų tarnybos kūrimas. Tokios, kuri atitiktų visus aukščiau minėtus reikalavimus. Iki šiol mes rašėme savo dokumentus į diskelius ar atmintinės „raktus“, siuntėme patys sau elektroniniu paštu, kartais padėdavome į kokią nors interneto daiktadėžę. Dabar, jei turite „iPad“, „iPhone“ ir „Mac“ galite visuose juose naudotis „iCloud“.
Pagrindinis dalykas, kuris skiria „iCloud“ nuo kitų panašių tarnybų yra visiška darna su operacine sistema ir programomis. Bet kurį dokumentą galima tiesiog išsaugoti „debesyje“ ir iš jo atidaryti.
Nereikia nieko siųsti, kelti į aplankus, sinchronizuoti ir pan. „Apple“ netgi nustatė programas taip, kad pirmas pasirinkimas išsaugoti failą yra „iCloud“, o ne kompiuterio aplanke. Atrodo, kad tai yra smulkmena, tačiau ji yra lemiamos reikšmės – tai yra būdas užtikrinti, kad visi dokumentai visada yra pasiekiami – kompiuteryje, planšetėje, telefone.
Po kelių „iCloud“ naudojimo mėnesių atrodo nebesuprantama, kaip galima pamiršti failą namų ar darbo kompiuteryje, neatsinešti skaidrių į susirinkimą ar atidėti kokio dokumento aptarimą, nes ten, kur esame, nėra vietinio tinklo ryšio.
Darna šeimoje
Akivaizdu, kad daugiausiai naudos iš „iCloud“ turime tuomet, kai visi mūsų įrenginiai gali naudotis šia tarnyba. Jei, tarkime, „iPad“ ar „iPhone“ yra pirmasis „Apple“ šeimos narys jūsų technologiniame ūkyje, tai kompiuteryje galima naudotis „iCloud“ versija „Windows“ operacinei sistemai ar pasiekti „iCloud“ internete (iCloud.com). Jei visa turima technika naudoja „iOS“ ar „MacOS“, tuomet „debesys“ bus visiškai integruoti automatiškai.
Ar „iCloud“ tarnyba verta palaipsniui pakeisti visą techniką į „Mac“ ar „iOS“ įrenginius? Man – taip. Kaip daugelis kitų, pradėjusių draugystę su kompiuteriais dar lanksčiųjų diskelių laikais, aš laukiau, kada galėsiu dirbti su informacija negalvodamas, kur fiziškai ji yra. Man svarbu, kad ir stacionarusis, ir nešiojamasis kompiuteris, ir mano „iPad“ bei telefonas galėtų bet kada naudotis bendra dokumentų saugykla.
Nebūtina visus įrenginius keisti vienu metu. Kompiuteriai paprastai „gyvena“ 3-5 metus (gali ir ilgiau, bet po 5 metų tarnybos jie jau nebe visiems darbams tinka). Vienam kuriam senstant galima pradėti dairytis naujo. Progų įsigyti pasitaiko net labai taupantiems.
Tarkime, vasario pabaigoje „Apple“ paskelbė mažinanti „MacBook“ kainas, įskaitant naujausius modelius su „Retina“ ekranu. Kainos skirtumas priklauso nuo pasirinkto modelio ir gali siekti 1400 litų. Jei turimas nešiojamasis nebedžiugina sparta, toks laikas yra pats geriausias jį pakeisti ir tuo pačiu prisijungti prie „iCloud“ šeimos. Kuo daugiau narių joje, tuo patogiau dirbti.
