Dažniausiai tyrėjų laboratorijų durys, už kurių gimsta ateities technologijos, būna aklinai užvertos. Tačiau Hanoveryje vykstančioje technologijų parodoje „CeBit 2013“ niekas nebijo vėsoko šios dienos oro – kiekvienas, užsukęs į tyrėjų ir kūrėjų paviljoną, gali savo akimis pamatyti ar net paliesti neįtikėtinas ateities vizijas.
Jau spėjau pavartyti virtualią knygą ekrane, o kiaurai kitą ekraną prakišau ranką. Kompiuteris, stebėdamas mano mimikas, spėliojo, kaip jaučiuosi, o jo valdomas robotas maivėsi viską atkartodamas.
Dviračius, gaminančius elektrą ir keliaujančius virtualiais miestais, palikau minti kitiems, o robotės pirštai atkakliai nenorėjo manęs liesti ir tik spragsėjo jungtukais. Ne viskas čia naudinga, tačiau viskas – žaisminga.
Visą šią savaitę Hanoveryje vykstančioje parodoje daugiausia kalbama apie debesų kompiuteriją, dalinimosi ekonomiką, o pusę milžiniško paviljono užėmę darbdaviai desperatiškai ieško IT technologijas išmanančių darbuotojų.
Taigi, iš pirmo žvilgsnio - tai specializuota paroda, kurioje gamintojai susitinka su didmenininkais, o studentai - su būsimais darbdaviais.
Vieną paviljoną užima plačiajuosčio interneto tiekėjai, kitą – saugumą ir kovos su piratais sprendimus siūlančios kompanijos. Tačiau neskubėkite žiovauti – 10 „Akropolių“ teritoriją užimančioje parodoje pilna ir mums, paprastiems mirtingiesiems, įdomių dalykėlių.
Ir pirmiausia tai – ateities vizijos! Daugelis jų glaudžiasi 9-ajame parodos paviljone, tad, kaip supratote, rašau tiesiai iš ten.
Žvilgsniu prakalbinami namai
Dažnai girdime, kad seni namai turi savo istoriją, o girgždančios jų grindys, kiekvienas įskilęs laiptelis ir nutrinta durų rankena - ją pasakoja. Tačiau, pripažinkime, pasakoja kiek nesuprantamai. Geras gidas, aišku, tą kalbą išversti moka, tačiau ką daryti, jei po nepažįstamo miesto senamiestį mėgsti vaikščioti vienas?
Vokietijos dirbtinio intelekto tyrimų centras parodoje pristatė įrenginį kaip tik jums. Tai specialūs akiniai, kurie GPS pagalba nustato jūsų buvimo vietą, sekdami akių judesius supranta, kur dabar žiūrite, ir iškart balsu bei vaizdu pateikia visą turimą informaciją apie stebimą objektą.
Tiesa, kol kas žmogus su tokiais akiniais primena Terminatoriaus ir laikrodininko hibridą, tad neramiose pasaulio vietose geriau jų nedėvėti, o ateityje, akivaizdu, tai bus puiki kokių nors „Google“ akinių funkcija.
Dviračiai ir dar kartą dviračiai
Parodoje tiek įvairių gamintojų bei kūrėjų mėgina priversti lankytojus minti dviračius, kad nejučia imi galvoti, jog būtent jie yra tikrieji šių dienų kompiuteriai.
Tie patys dirbtinio intelekto kūrėjai iš Vokietijos DFKI pristatė „MENTORbike“. Tai hibridinis - turintis elektros variklį ir pedalais minamas - dviratis, skirtas tiems, kurie nepasitiki savo jėgomis arba turi sveikatos problemų, tačiau vis tiek nori važinėtis kartu su stipresniais draugais.
Dviratis internetu susietas su jūsų išmaniuoju telefonu, prie kūno tvirtinamais jutikliais ir kompiuteriu. Jutiklių siunčiamą informaciją apdorojęs kompiuteris, pats parenka, kiek reikia versti minti patį važiuojantįjį, o kiek jam pagalbos turi suteikti elektros variklis.
Kitoje salėje Vokietijos kompanija „Gateprotector“ kiekvienam, kas jų sumontuotą dviratį mins bent 2 minutes, dalino po 5 eurus. Taigi, prieš akis ekrane rodomas kelias, o šalia – kiek vatų energijos mindamas gamina „lenktynininkas“. Kiekvieną vakarą išrenkamas daugiausia energijos tą dieną pagaminęs parodos lankytojas ir jis gauna prizą.
Tiesa, eurai ir prizai keliauja ne minančiajam, o jaunimo centrui Frankfurte, tačiau malonu pasitikrinti savo jėgas ir paremti dirbtuves, kur neturtingi vaikai remontuoja savo dviračius.
Kurį laiką stebėjau dar vieną treniruoklį – jį mindamas vyrukas skriejo virš miestų, o sukant vairą - keitėsi važiavimo kryptis. Na, gal ir įdomiau, nei sporto klube apžiūrinėti prakaituojantį kaimyną.
Mimikos ir rankos
Vieną įdomiausių ekspozicijų tyrėjų salėje pristatė „Fraunhofer“ institutas. Jų roboto veidui trūko odos, tačiau akių obuoliai, burna ir antakiai puikiai kartojo visas prieš jį atsistojusio žmogaus mimikas.
Prie šalia įrengto ekrano, kuriame buvo rodoma informacija apie rodomą žmogų, praleidau bent keletą minučių. Tiesa, amžių spėliodamas jis vis klydo, tačiau nuotaikas matė puikiai. Susirauki – rodo, kad piktas, šypsaisi – linksmas. Beje, liūdesį pavyko išgauti tik pirmą kartą – kiek po to besistengiau, vis tiek rodė, kad šypausi ir tiek.
Nelabai sėkmingai veikė ir trimatė knyga, kurią gali vartyti tiesiog rankų judesiais. Tiksliau, veikė ji lygiai taip pat gerai, kaip ir „Samsung“ televizoriuose įdiegtas valdymas gestais – pažaisti galima, tačiau po minutės skausmingai norisi griebtis klaviatūros.
Tačiau ko negali tikros rankos priešais televizorių, tą dirbtinės realybėje puikiai atlieka. Tiesa, kol kas lėtokai – Leipcigo universiteto pristatyta dirbtinė ranka netrukus galės pakeisti prarastą nuosavą galūnę. „Neurorankai“ nervų signalą perduoda mikroelektrodai, ranka gautą informaciją apdoroja ir paverčia ją judesiu.
Svarbiausia jos ypatybė – ranka pati mokosi suprasti, koks gautas signalas ką reiškia, o jos pirštuose sumontuoti jutikliai perduoda atgalinį signalą nervams. Ligi šiol išbandytas tik su gyvūnais, šis įrenginys dabar jau parengtas bandymams su žmonėmis.
Kol kas tiek. Tačiau tai tikrai dar ne viskas.
