Kas tai?
Bitcoinai buvo sukurti 2008 metais. Pasaulinė krizė žmonėms aiškiai parodė, kad realūs jų pinigai, kuriuos valstybės gali spausdinti, denominuoti ir šiaip elgtis su jais kaip tik užsigeidžia, iš esmės bet kada gali tapti tiesiog popierėliu rankose. Taigi, virtualus pinigas vertas tiek, kiek jį vertina žmonės, pasirodė visai laiku.
Bitcoinų idėja priklauso Satoshi Nakamoto – greičiausiai po šiuo pseudonimu slėpėsi grupė žmonių, kurie niekuomet neatskleidė savo tapatybės. Nuo pat pradžių stipriausia dirbtinės valiutos pusė buvo patikima ir atvira jo platinimo technologija, geležinė pinigų kiekio kontrolė ir apsauga nuo padirbimo.
Tai įgyvendinama labai paprastai. Nėra jokios centrinės kontroliuojančios ar spausdinančios organizacijos – visa kontrolė vykdoma automatiškai į P2P principu veikiantį tinklą sujungtų kompiuterių visame pasaulyje.
Įdomiausia, kad pinigus, kurie iš esmės yra ilga simbolių eilutė, nuo pat pradžių kiekvienas galėjo pasidaryti pats. Juos sugeneruoja kompiuteris, spręsdamas tam tikrą sudėtingą algoritmą. Atlieki darbą – gauni bitcoiną. Paprasta? Nevisai.
Mat pradžioje algoritmai buvo palyginti paprasti, tad pirmieji naudotojai galėjo lengvai praturtėti gamindamiesi pinigus, kurie tuo metu neturėjo jokios vertės. Tačiau algoritmai sukurti taip, kad nuolatos darosi sudėtingesni.
Jau šiuo metu bitcoino gamybos procesas reikalauja specializuoto kelių procesorių serverių tinklo, aprūpinto dešimtimis vaizdo kortų. Juos gamina susivienijusios grupės, tokios, kaip ši (https://deepbit.net/). Paskaičiuota, kad iki 2040 m. naujų pinigų gamyba galutinai liausis, o pasaulyje tuo metu bus 21 mln. bitcoinų.
Viena vertus, tokia sistema kvepia sukčiavimu – pirmieji juos pagaminę užkelia kainą, nusigriebia grietinėlę ir tampa laimingais stebėtojais. Iš kitos pusės, tokie pinigai tiesiog pasmerkti nuolat brangti, o jų realumas priklauso tik nuo perkamosios galios.
Kaip sistema veikia?
Kai įvykdai apmokėjimą, Bitcoin tinklas persiunčia įspėjimą ir patvirtinimą, kad atliktas finansinis veiksmas. Tik kai keletas į tinklą sujungtų kompiuterių patvirtina, kad tai tikras ir tikrai tau priklausęs pinigas, įvyksta jo perrašymas kitam savininkui.
Būtent kompiuterių tinklo kontrolė apsaugo sistemą nuo programišių įsilaužimo ir, iš pirmo žvilgsnio, lengvai padirbamų pinigų antplūdžio. Be to, tinkle laikomas tik bitcoinus saugančios virtualios „piniginės“ numeris, nėra jokių kitų prisijungimo vardų, tad, jei savininkas nenori, neįmanoma išsiaiškinti kam toji piniginė priklauso realiame pasaulyje.
Taigi, savininkai turi būti atsargūs ne dėl to, kad susimokėjus juos suseks, o todėl, kad užmiršę bent vieną serijos skaičių ar prisijungimo slaptažodį neatgaunamai praras visus savo bitcoinus – niekas čia kompensacijų nedalina.
Užtat pinigų vertė auga kaip ant mielių. 2009 m. sausį pradėjus veikti sistemai vienas bitcoinas nekainavo nieko.. 2010 m. rugsėjį buvo vertas 10 JAV centų, o dolerio ribą peržengė 2011 m. vasarį. Jau tų metų gegužę bitcoinas buvo parduodamas už 27 dolerius, tačiau netrukus krito iki 3,5 dolerių už vienetą.
Taip atsitiko, nes programišiai atakavo MyBitcoin ir Mt.Gox svetaines ir iš ten pavogė nemažai virtualių pinigų. Tačiau šiuo metu vieno bitcoino vertė siekia 29,11 JAV dolerio ir auga lyg pasiutusi.
Ką už juos nusipirksi, arba tikros įdomybės
Pirmiausia už bitcoinus galima pirkti tikrus pinigus, o už realius pinigus - pirkti bitcoinus. Tuo užsiima jau nemažai didžiųjų interneto keityklų. Tie, kurie nori parduoti ar pirkti savo turtą gali pasiskaitinėti čia.
Be to, pasaulyje jau pilna viešbučių, barų ir parduotuvių (tiesa, pastarosios dažniausiai kažkaip susijusios su programišių pasauliu), kur galima atsiskaityti bitcoinais. Tokių vietų žemėlapyje matome, kad artimiausia mums vieta – mažytis jaunimo viešbutis Rygos centre.
Antra vieta – labai primenantis eBay – virtualus turgus Bitmit. Čia gali nusipirkti visko – nuo cigarečių iki šukų šuneliui ar kavos pupelių. Tačiau kiekvienam gali kilti klausimas – kam tie lengvai pametami virtualūs nesusekami pinigai, jei kavą galima pirkti ir parduotuvėje?
Štai čia prasideda įdomiausia ir sunkiausiai aptinkama dalis. Anoniminiai pinigai atveria neregėtas galimybės juodajai rinkai tad nenuostabu, kad bitcoinai čia ir sukuria didžiąją savo vertės dalį.
Juodajame arba giliajame internete (deep-net), kuris prieinamas tik per „tornetą“ veikia tokios nesugaunamos svetainės kaip „Silk Road“. Ji atrodo, kaip paprasčiausia virtuali parduotuvė, tik prekiaujama čia visokiausių rūšių narkotikais, kuriuos pirkėjui pristatys tiesiai nurodytu adresu.
Tiesa, FTB grasina konkrečiai šią svetainę likviduoti iki šios vasaros, bet ji vis dar veikia, o internete atsirado lažybų svetainė, kur galima statyti savo bitcoinus už ir prieš FTB sėkmę. Kol kas statymai ne teisėsaugos naudai.
Kitose tokiose parduotuvėse gali užsisakyti praktiškai visko – nuo nesveikos pornografijos iki ginklų ar samdomo žudiko paslaugų. Aišku, kadangi viskas vyksta anonimiškai, pinigų pervedimą atlieka nežinia kas ir nežinia kam, čia pakanka sukčių, be to, labai lengva apsižioplinus įkliūti teisėsaugai, o tuomet jau laikykis.
Aišku, bitcoinus galima aukoti tokios organizacijoms, kurių neaptarnauja „PayPal“ ar kreditinės kortelės – „Wikileaks“, „The Pirate Bay“ ir t.t.
Išvada
Pati tokio tipo pinigų idėja ir tai, kokia ji gyvybinga, tiesiog įrodo, kad anoniminiai anarchistinių pažiūrų programišiai moka bankų sistemą tvarkyti geriau nei visos pasaulio valstybės ir jų bankai kartu sudėjus.
Bėda, jog šioje sistemoje šiuo metu sukasi tiek kruvinų pinigų, kad įsigiję bent vieną bitcoiną, galite būti tikri – parėmėte kažkokią nusikalstamą veiklą. Taip, legalioji idėjos pusė gina atvirą ekonomiką, kalba apie pinigų be sienų naudą, tačiau faktiškai jie virto pogrindžio imperijų valiuta.
Nenori būti sugautas – parduodi nežinomam pirkėjui už bitcoinus savo kompiuterį ir pogrindinėje svetainėje jais sumoki nežinomam žudikui. Kažkur mirė žmogus, o tu tiesiog kažkodėl kažkam nusiuntei kompiuterį. Arba niekas nemirė, o tu neturi nei pinigų, nei kompiuterio ir net negali pasiskųsti.
Teoriškai net dabar įmanoma, kad pirmieji idėjos sumanytojai nutars sprukti, pavers visus savo bitcoinus popieriniais doleriais ir visą sistemą paliks sugraužti infliacijai. Tačiau idėja vis tiek stulbina savo efektyvumu ir paprastumu.
