O. Jonassonas, rengiantis įstatymą, kuris įteisins filtravimo sistemą neleisiančią Islandijos gyventojams internete žiūrėti ir siųstis pornografiją, teigia, kad ji kalta dėl dažnėjančių ir žiaurėjančių seksualinių išpuolių prieš moteris.
Be to, ministro įsitikinimu, per ankstyva pažintis su pornografija internete smarkiai žaloja vaikų psichiką. Islandijos įstatymai jau draudžia dauginti ir platinti pornografiją, tačiau kol kas jie nereguliavo jos plitimo internetu.
Pranešama, kad O. Jonassonas jau subūrė specialistų komandą, kuri turės nuspręsti, kokiu būdu geriausiai apriboti internetu plintančių pornografinių nuotraukų ir vaizdo failų pasiekiamumą.
„Šiuo metu ieškome geriausio techninio sprendimo, kaip tai realizuoti, – „Daily Mail“ žurnalistams sakė O. Jonassono patarėjas. – Tačiau jei jau sugebame pasiųsti žmogų į Mėnulį, turėtume sugebėti suvaldyti interneto pornografiją.“
Drąsus pareiškimas – šiaip ar taip, o į mėnulį žmonės skrido gerokai seniau, nei užgimė internetas. Be to, mėnulyje nebuvo minios suinteresuotų tam skrydžiui trukdyti verslininkų bei gašlūnų. Kol kas, deja, žmonijos istorija rodo, kad esant paklausai, jokie draudimai neišgyvendins pasiūlos.
Wheelocko kolegijos Bostone (JAV) sociologijos ir moterų tyrimo profesorė, garsi kovotoja su pornografija, Gail Dines remia Islandijos ketinimus:
„Jie žvelgia į pornografiją iš kitos perspektyvos – kokią žalą pornografija daro ten dirbančioms moterims, kaip tai pažeidžia jų pilietines teises. Be to, atkreiptas dėmesys į vaikus, kurie būna seksualiai sužalojami, kai jauname amžiuje susiduria su žiaurios pornografijos vaizdais.“
„Drausti negalima leisti“ – kur dėti kablelį?
Galima būtų ginčytis ar pornografijoje dirbančios moterys, ją uždraudus, tikrai taps siuvėjomis. Galima būtų teigti, kad tokie draudimai tiesiog didina norą juos apeiti, o nusikalstama medžiaga išvis negali būti kontroliuojama, tad vaikų ir suaugusiųjų galimybės ją gauti tik susilygina.
Nesiginčysime – Islandijos ministras mūsų neišgirs, o Lietuvoje pornografija kol kas irgi, bent jau popieriuje, nelegali. Tik pateiksime kelis faktus iš „Scientific American“ studijos, kurios autorė įrodinėja, kad pornografija seksualinę prievartą… mažina.
1. Seksualinių nusikaltimų statistika rodo, kad šalyse, kuriose pornografija yra prieinama (JAV, Olandija, Japonija) per pastaruosius 40 metų prievartinių išžaginimų nuolat mažėjo.
2. JAV valstijose, kuriose interneto ryšys yra prasčiausias, reiškia ir internetinės pornografijos vartojimas žemiausias, nuo 1980 m. iki 2000 m. išžaginimų skaičius augo 53 proc. Ir, atvirkščiai, valstijose, kur virtuali pornografija yra prieinamiausia, išžaginimų skaičius krito 27 procentais.
Tai tik statistika ir ji nebūtinai kažką reiškia. Jutos valstijos universiteto psichologas Michaelis P. Twohigas, 2009 m. atlikęs studentų apklausą apie pornografiją ir jos įtaką jų gyvenimui, padarė išvadą, kad labiau kenkia ne pats pornografijos turinys, o žmonių asmeninės nuostatos ir požiūris į ją.
Būtent tie, kurie dėl asmeninių įsitikinimų jautė, kad pornografija yra blogis ir mėgino kovoti su savo potraukiu, dažniau patyrė seksualinių bei psichologinių problemų, o jų troškimai tik stiprėjo.
Taigi, kol kas nėra jokių įrodymų, kad pornografija didina seksualinių nusikaltimų skaičių. Tačiau ji tikrai neigiamai veikia kai kurias kitas gyvenimo sritis, ypač santykius tarp kartu gyvenančių partnerių. Apklausa parodė, kad 42 proc. moterų gyvenančių su pornografijos mėgėjais jaučiasi nesaugiai, 39 proc. teigė, kad toks partnerio pomėgis neigiamai veikia jų santykius, o 32 proc. pasakė, kad tai kenkia jų seksualiniam gyvenimui.
Taigi, gal Islandijos ministro noras drausti pornografiją susijęs visai ne su poreikiu pažinti seksualinių nusikaltimų skaičių. Gal jis tiesiog nori, kad islandai daugiau mylėtųsi šeimoje ir pagerintų šalies demografinę situaciją?
