Kalbame ne apie Seimo rinkimus, „Euroviziją“ ar mergaitę – tik apie elektronikos gamintojų bei idėjų kūrėjų mums pateiktus sėkmingus ir nelabai gaminius, įrangą, technologines naujoves.
1. Operacinė sistema „Windows 8“
Galime kalbėti ką norime – anoks čia atradimas - atsisakyti „Start“ žymos ir džiaugtis, kai vartotojas kenčia ieškodamas, kaip atlikti buvusius įprastus veiksmus. Galime taip ir manyti, tačiau turime pripažinti, kad tai didžiausias „Microsoft“ operacinės sistemos atnaujinimas po „Windows 95“. Jei nekreipsime dėmesio į tai, prie ko netrukus priprasime, į akis kris akivaizdūs privalumai – atsikračius varginusių bėdų, sistema greičiau dirba. Originalus dizainas jau įkvėpė ne vieną įrangos gamintoją, o įdiegta programėlių parduotuvė tikrai sumažins piratinių programų naudojimą – juk taip paprasta pirkti legaliai.
Viena didžiausių ir svariausių pasaulio kompanijų išdrįso eksperimentuoti, reiškia, dar turi ateitį!
2. Planšetinis kompiuteris „New iPad“ (trečiosios kartos)
Per metus spėjo pasirodyti ir ketvirtosios kartos „iPad“, ir „iPad mini“, tačiau išties naujas gaminys buvo trečiosios kartos „New iPad“. Unikalios raiškos „Retina“ ekranas, naujas dizainas – būtent šis planšetinis kompiuteris padarė didžiausią poveikį visai rinkai. Ketvirtosios kartos modelis liko šešėlyje, nes dvigubai pagreitintas procesorius nėra toks jau revoliucinis atnaujinimas, o „iPad mini“, nors ir kelia nemaža ažiotažą, iš esmės tėra sumažintas „iPad 2“. Kas dar blogiau – sumažintas jis tik sekant konkurentais, o ne ieškant įprastų „Apple“ naujų sprendimų.
Kol kas geriausiai parduodama įspūdingų parametrų „Android“ planšetė septynių colių ekranu, „Nexus 7“, taip pat verta rimto įvertinimo. Už ta, kad „Google“ ir „Asus“ bendras kūdikis aprūpintas geresniu už „iPad mini“ 1280x800 IPS ekranu, jame sukasi naujausia „Android 4,2“ operacinė sistema, be visų standartinių, įmontuotas ir artimo lauko ryšys NFC, atkuriant vaizdo filmus baterija veikia apie 10 val., o svarbiausia - jis kainuoja tik nuo 200 dolerių. Šiam gaminiui skiriame garbingą antrąją vietą sausakimšoje planšetinių kompiuterių rinkoje.
3. Procesoriai „Intel Ivi Bridge“
22nm trečiosios kartos kompanijos „Intel“ i3, i5 ir i7 procesoriai energiją siurbčioja taupiai, lyg pasiklydęs dykumoje - paskutinį vandenį. Tačiau reikalui esant gali pademonstruoti ekskavatoriaus galią. „Ivy bridge“ nustatė naują pateikiamos ir sunaudojamos galios standartą. 70 vatų sunaudojantis stalinio kompiuterio procesorius ar 8 val. be įjungimo į tinklą dirbantis nešiojamasis kompiuteris jau tapo kasdienybe, nors dar prieš porą metų 125 vatų procesoriai „ištempdavo“ mažiau, o 2 val. veikianti baterija atrodė normalu.
4. Išmanusis telefonas „Samsung Galaxy SIII“
Aišku, galime sakyti, kad kažkas anksčiau ar vėliau turėjo tai padaryti, tačiau tai padarė „Samsung“. Juk visų laikų geriausiai parduodamu „Android“ sistemos telefonu kažkoks niekalas netaptų. Prieš kelerius metus pažadėjusi stipriai pagerinti gaminių kokybę ir tapti pirmaujančia elektronikos įmone „Samsung“ savo pažado laikosi (reta savybė šiais laikais). „Galaxy SIII“ turi viską, ko reikia, kad taptum lyderiu – stulbinančiai greitą keturių branduolių procesorių, stulbinančiai ryškų AMOLED ekraną, stulbinančiai daug patrauklių funkcijų. Na, gerai, man labiau patinka „Note 2“, tačiau „Galaxy SIII“ buvo pirmas. Negana to, jis pasirodė toks geras, kad išsigandę patys nesusidoroti su iššūkiu „Apple“ inovatoriai iškart nubėgo ieškoti užtarimo teismuose.
Būtų niekšinga nepaminėti antrojo kandidato į nugalėtojus - „iPhone 5“. Nors ir ištįsęs kaip dešrainis, šis telefonas vis tiek išlieka geriausiu geriausius išmaniuosius telefonus kuriančios kompanijos „Apple“ gaminiu. Ir nenugalėjo jis tik dėl to, kad esame įpratę „Apple“ kelti didesnius reikalavimus, tad tiesiog šiek tiek padidintas ekranas ir pagerinta greitaveika nedžiugina tiek, kiek norėtųsi. O ir žemėlapiais nebuvo ko skubėti taip girtis.
5. Fotoaparatas „Sony RX1“
Jis turi savų trūkumų, tačiau pirmoji pasaulyje „muilinė“ su viso kadro 24.3 MP jutikliu ne už gražias akis dizaino ir technologijų apdovanojimuose „CES Innovation 2013“ buvo išrinkta inovatyviausiu gaminiu skaitmeninės fotografijos kategorijoje. Šio fotoaparato nekeičiamu objektyvu parametrai stulbinantys. Deja, kaip ir per 7000 litų siekianti kaina. Didžiulis ir šviesus f/2.0 Carl Zeiss Sonnar T objektyvas gerokai trukdys šią „mulinę“ įsimesti į kišenę, tačiau nuotraukos ir HD filmavimo kokybė, „BIONZ“ procesoriaus greitis ir naudojimo paprastumas, kiekvieną turtingą fotografą mėgėją gerokai priartins prie… supratimo, kad ne technika kuria talentą.
Be jokios abejonės, praėjusiais metais pasirodę sisteminiai fotoaparatai keičiamais objektyvais galėtų sulaukti ne mažiau pagyrų, tačiau jų daug, jie panašūs, todėl nugalėtoju ir išrinkome kažkuo išsiskiriantį aparatą. Antroje vietoje liko visiškai beprotiškas gaminys, kuris taps tikru deimantu bet kurio fotografijos mėgėjo kolekcijoje – „Leica M Monochrom“. Atrodo, reikia būti visiškai išprotėjusiam, kad pradėtum gaminti 8 tūkst. dolerių kainuojantį 18 MP sisteminį fotoaparatą, kuris daro tik nespalvotas nuotraukas. Už tai ir giriame. Dar už tai, kad atsisakius spalvų filtro objektyvas praleidžia daug daugiau šviesos, o realus taškų skaičius tampa praktiškai 30MP, kad fotoaparatas aprūpintas skaitmeniniu vaizdo ieškikliu ir už tai, kad jis toks „kietas“, jog negali nežavėti. Antra vieta tik už tai, kad tokio nepirksime, o ir neįpirksime.
6. Kompiuteris-konstruktorius „Raspberry PI“
Kadaise kūrybingi vaikai žaidė sukiodami konstruktorių varžtelius ar lituodami „šviesos muziką“, dabar visi žaidžia kompiuteriais. Sunerimę būtent dėl to, kad ištobulėjus kompiuteriams kūryba vis dažniau nustelbia paprasčiausias mygtukų, valdančių sapnus, maigymas, keli atsakingi žmonės sukūrė projektą „Raspberry PI“. Apie 100 litų kainuojantis kompiuteriukas, kuris yra be jokio korpuso ir tik su keliomis jungtimis, sukurtas specialiai vystyti programavimo „Linux“ sistemoje įgūdžiams. Beje, šis „žaisliukas“ puikiai gali atkurti HD raiškos filmus ir yra pakankamai galingas, kad pakeistų namų kino kompiuterį.
Jei jau kalbame apie mažus kompiuterius, negalime nepaminėti praėjusiais metais pasirodžiusios visos plejados „Android“ sistemos kompiuteriukų, kurių tipiškas atstovas - kinų gamybos MK802. Jis tik kiek didesnis už USB pirštuką ir kainuoja apie 200 Lt. Prijungtas prie televizoriaus kompiuteriukas paverčia jį tikru „išmanumo monstru“. Žodžiu, turi ekrane viską, ką rastum dviejų branduolių „Android“ sistemos telefone, o tai gerokai daugiau, negu gauni permokėjęs už daugelį išmaniųjų televizorių.
7. Nešiojamasis kompiuteris „Apple MacBook PRO“ su „Retina“ ekranu
Nešiojamiesiems kompiuteriams praėję metai toli gražu nebuvo patys šviesiausi. Vis augantis planšečių populiarumas ir išmaniųjų telefonų pajėgumas sukūrė rimtą konkurenciją anksčiau, atrodė, nepakeičiamiems dirbančių keliautojų pagalbininkams.
Tačiau praėjusiais metais pristatytas „Apple“ vientiso korpuso gražuolis neįtikėtinos - 2800x1800 taškų - raiškos IPS ekranu visus kritikus privertė nebent ryti pavydo seiles. Neįtikėtina raiška vertė žavėtis net paprasčiausiomis ekrano ikonėlėmis, o greičiausi procesoriai, SSD kietasis diskas ir galinga vaizdo plokštė šį kompiuterį pavertė galingu darbo įrankiu. Tiesa, pagyras sakome tik modeliui 15 colių įstrižainės ekranu. Vėliau pasirodęs 13 colių „MacBook“ „Retina“ ekranu tapo tam tikro kompanijos nuosmukio simboliu – tokia raiška be atskiros vaizdo plokštės kėlė įtarimų jau „popieriuje“, o ir vartotojų skundai dėl lėto darbo atrodo logiški.
Beje, šis kompiuteris tapo ir vieno įrenginio mirties pranašu – atsisakius DVD suktuko, atrodo, niekas jo taip ir nepasigenda.
8. Socialinis tinklas „Pinterest“
Kai kas iš mūsų tik pradeda atrasti socialinius tinklus, įkritę į „Facebook“ ar „Twitter“ aptinka savyje norą dalintis svarbiausiu dienos pojūčiu (pavyzdžiui: „Kažko pučia vidurius“) su visu pasauliu. Tačiau tai jau užvakarykštė diena. Praėjusiais metais visas pasaulis išmoko naują žodelį „pinning“ ir puolė „segioti“ ir „prikabinėti“.
Greičiausiai vartotojų gretas pasaulyje auginantis naujas socialinis tinklas „Pinterest“ tokiu tapo ne šiaip sau. Vartotojams pasiūlyta galimybė dalintis (segti į svetainę) viską, kas jiems labiausiai patinka ir yra artima – ar tai gražiausi mezgimo raštai, ar keisčiausios nosies plaukų šukuosenos. Randi internete ar nufotografuoji gatvėje tai, kas tau patinka, ir segi. Susikuria intereso grupės, žmonės dalijasi patirtimi ir kažkokios veiklos paslaptimis (pavyzdžiui, kaip padaryti vazą iš plaukų gumelių). Ir pažiūrėti gražu, ir praktiškai naudinga. Jei „Facebook“ tenkina tik smalsumą ir suteikia galimybes savireklamai, tai „Pinterest“ padės numatyti, ką ir kur nusipirkti, sužinoti, kaip kažką pasidaryti, galų gale - atrasti, kam gali pasiūlyti savo talentą. Už tai ir giriame.
Antruoju metų socialiniu tinklu pasaulyje skelbiame lietuviškąjį „Eskimi“. Na, gerai, patys prie jo nei buvome prisijungę, nei rengiamės tapti nariais, tačiau negali kažkoks niekalas per metus net ir Afrikoje prisivyti populiarumu „Facebook“! Pažinčių ir bendravimo tinklu save vadinantis „Eskimi“ labiausiai išsiskiria tuo, kad puikiai veikia net mažo galingumo nešiojamuose įrenginiuose. Kaip tik tai, ko reikia Afrikai, kur daugelis vartotojų taip ir jungiasi prie interneto. Jei kažkam atrodo, kad per 10 mln. vartotojų, kurių daugelis gyvena Nigerijoje, nėra taip jau įspūdinga, primename, kad 2012 metų pradžioje vartotojų buvo perpus mažiau, o 2011 m. pradžioje „Eskimi“ jų turėjo tik 200 tūkst. taigi, laikykis, Markai Zuckerbergai.
9. Visuomeninis finansavimas „Kickstarter“
Matyt, reikėjo pasaulinės krizės tam, kad būtų sukurta kažkas tokio paprasto ir tokio neįsivaizduojamai naudingo. Kai bankai nustojo dalinti paskolas kūrėjų idėjoms realizuoti, o korporacijų vadybininkai taupydami vietoj savęs ėmė iš darbo atleidinėti kūrėjus – juk visada maloniau linkstant medžiui kaltinti šaką, ant kurios sėdi, o ne savo antsvorį – „Kickstarter“ tapo dangaus mana kūrybingiems ir gabiems.
Prieš trejus metus atsiradusios paslaugos idėja elementari – turi gaminį, kurį nori pateikti visuomenei, tačiau neturi pinigų jam pagaminti? Pristatyk idėją šiame portale, nurodyk, kiek tau reikia pinigų, pažadėk, ką gaus davę tau vieną ar kitą sumą, ir lauk, ar pavyks surinkti tiek, kiek tau reikia. Taip vienu šūviu nušaunami du zuikiai – ir pinigų gamybai gali gauti, ir rinkos tyrimą, ar tavo idėja kam nors reikalinga, atlieki. Jei per nurodytą laiką visos sumos surinkti nepavyksta, pinigai grįžta aukotojams, o jei pasiseka – pradedi vykdyti įsipareigojimus.
O būtent šiais metais „Kickstarter“ minime, nes pagaliau jis pradėjo duoti brandžių vaisių. Tokie produktai, kaip „Ouya“ žaidimų kompiuteris ar „Pebble“ elektroninio popieriaus laikrodis, atsirado būtent čia ir jau populiarėja rinkose. Vienintelis paslaugos trūkumas – dėl mokesčių sistemų skirtumo ji kol kas veikia tik JAV. Kita vertus, jau ir Europoje atsirado savų alternatyvų, tad neverkiantys ir nelaukiantys galimybių turi!
10. SSD diskų kainos
Na, gerai, tai ne kažkoks konkretus gaminys, tačiau didelės apimties atminties laikmenų be judančių dalių kainų kritimas kompiuterių technikai daro didesnę įtaką negu naujausi greičiausi procesoriai. Kiekvienas nepagailėjęs pinigų įsitikino, kad pakeitus kietąjį kompiuterio diską į SSD plika akimi matyti, kaip pagreitėja kompiuterio darbas. Visi tai žinojo jau kelerius metus, tik iki šiol SSD diskai buvo gerokai per brangūs eiliniam vartotojui.
2012 m. daug ką pakeitė. Dabar Lietuvoje už 1 GB SSD diską mokame tik kiek per 2 litus – panašiai kainavo paprasti atminties diskai dar 2000 metais. Užmetus akį į diskų kainas parduotuvėje kilobaitas.lt, matome, kad 256 GB „Crucial v4“ SSD diskas kainuoja 501 Lt, o 500 GB „Samsung SSD840“ – 1249 Lt.
Per metus kainos krito daugiau negu trečdaliu, ir neploti tam tikrai negalime. Tiesa, garsiai garsiai ploti pradėsime, kai 1 GB kaina kris žemiau 1 lito. Žodžiu, dar po metų.
Pabaigai
Aišku, čia netilpo jūra svarbių ir gerų dalykų. Nepaminėjome „Windows 8“ sukelto įrenginių liečiamais ekranais bumo, puikių stalo kompiuterių „viskas viename“, 3D vaizdą filmuojančių buitinių kamerų, „Kindle Paperwhite“ ir kitų elektroninių knygų, kurios pasaulyje pardavimu jau lenkia popierines, puikių „Logitech“ klaviatūrų ir „Ultrabook“ nešiojamųjų kompiuterių, ausinių, garso kolonėlių, televizorių, kompiuterinių žaidimų, programėlių… Ei, internetas gal ir guminis, bet taip rašytume iki kitų metų, tad jei domina – susirasite patys.
