Šeši mitai apie debesų kompiuteriją, arba lėtieji moka dvigubai

Nė vienas verslo atstovas nenori papildomų išlaidų. Tai aksioma. Tačiau nuosavas IT ūkis reikalauja ne tik nemenkų pradinių investicijų, bet ir nuolatinės tiek techninės, tiek programinės įrangos priežiūros bei atnaujinimo. Kas bent kartą pirko naujausią kompiuterį, o po pusmečio pasidomėjo tokio kaina, puikiai žino – sparčiau nuvertėjantį produktą sunku rasti, tad IT yra nuostabus būdas sparčiausiai paploninti įmonės biudžetą.

Pasitelkus debesų kompiuteriją, verslas gali mokėti tik už tokį kiekį techninės ar programinės įrangos, kiek konkrečiu metu naudoja. Principas primena atsiskaitymus už, pavyzdžiui, telekomunikacijų bendrovių teikiamas paslaugas – mokate už tiek, kiek per sutartą laiką prakalbate. Jeigu įmonės komanda sumažėja ir jums nebereikia, tarkime, kelių kompiuterinių darbo vietų, tiesiog jų atsisakote.

Tai leidžia išvengti ne tik didelių pradinių investicijų į IT infrastruktūrą, bet ir toliau taupyti nemokant už įrangos priežiūrą – tuo paprasčiausiai pasirūpina paslaugų teikėjas.

Antrą dažniausiai tarp šalies verslo atstovų pasitaikančią baimę galima įvardinti valstietiška išmintimi: „Tai, ko negaliu matyti ir paliesti, yra nepatikima.“

Taip, tikrai, naudojantis IT resursais kaip paslauga visa svarbi verslui informacija saugoma ne įmonės patalpose esančiuose kompiuteriuose, nešiojamose laikmenose ar atskirų darbuotojų pašto dėžutėse, o kažkur „debesyje“. Kitaip tariant – virtualiuose paslaugų teikėjo serveriuose. Tačiau dėl to jie tampa tik saugesni! Manote, paradoksas?

Ar žinote, kad dažna elektroninių duomenų praradimų priežastis yra būtent žmogiškasis faktorius? Net tokia, atrodytų, smulkmena kaip ant kompiuterio išsiliejusi kava gali jį negrįžtamai sugadinti, o kartu pradanginti ir visą jame buvusią svarbią informaciją. Debesų kompiuterija leidžia išvengti duomenų praradimo ne tik netikėto gedimo, bet ir kompiuterių vagystės atveju. Duomenys laikomi ne kompiuterio laikmenose, o nuotoliniame serveryje, taigi visa darbinė ir asmeninė informacija neprapuls, o bus prieinama iš kito kompiuterio.

Ir bijoti, kad kažkas gali išpilti kavą ant to serverio, beprasmiška – visi paslaugų tiekėjai daug kartų dubliuoja saugomus duomenis, kad jie išliktų net rimtų kataklizmų atveju. Ką ten kalbėti, paklauskite bet kurio pamesto ar pavogto „iPhone“ savininko, lengvai atkūrusio visus telefone saugotus duomenis, nes naudojosi „Apple“ siūloma debesijos paslauga.

Paplitusi nuomonė, kad debesų kompiuterijos paslaugomis gali naudotis tik didžiulės kompanijos, kuriose yra daug darbo vietų, vėlgi klaikiai klaidinga. Pirmiausia todėl, kad kuo stambesnė įmonė, tuo mažesnę jos lėšų dalį „surys“ nuosava IT bazė, tad debesų kompiuterija visų pirma gali tapti gelbėjimosi ratu smulkioms bei vidutinėms įmonėms, yra puikiai pritaikyta jų poreikiams ir būtent rekomenduojama pradedantiems savo verslą. Aišku, tiems, kurie nepradeda jo nuo nusikaltimo – t. y darbo vogta programine įranga.  

Pavyzdžiui, jei įmonėje dirba 8 darbuotojai, kiekvienam jų reikalinga kompiuterizuota darbo vieta su programine įranga, duomenų talpykla asmeniniams ir bendriems dokumentams saugoti, elektroninis paštas ir t. t. Šie pirkiniai įmonės sąskaitą paplonins bent 24 tūkst. Lt. Be to, papildomai kas mėnesį reiks mokėti už serverį, reikalingą duomenų talpyklai ir e. pašto sistemai, kompiuterių priežiūrą, papildomą elektros energiją ir dar keiktis, kai kas nors sutrinka.   Palyginimui, viena kompiuterizuota darbo vieta ir darbuotojui reikalinga programinė įranga, perkant tai kaip paslaugą, per mėnesį įmonei gali kainuoti apie 140 Lt. Nagi, paskaičiuokime – 8 darbuotojams per mėnesį 1120 Lt, tad savam ūkiui išleistų pinigų pakaks dvejiems metams. Pridėkime elektrą, išlaidas priežiūrai, pinigų sutaupymą tuo metu, kai jų reikia labiausiai – veiklos pradžioje ir pamatysime, kad turėti debesiją apsimoka.

Dalis verslo atstovų įsitikinę, kad su pasirinktu debesų kompiuterijos paslaugų teikėju teks dirbti iki „grabo“ lentos. O kas, jeigu netenkins teikiamų paslaugų kokybė? O jeigu nepavyks sklandžiai bendradarbiauti? O jeigu sužinosime, kad kitur siūlomos sąlygos mus tenkina labiau?   

Debesų kompiuterijos paslaugų sutartis tikrai nesudaroma bažnyčioje dalyvaujant kunigui ir ten neįrašyti žodžiai „kol mirtis mus išskirs“. Kitaip tariant, nesvarbu, kad teikėjas jūsų duomenis saugo savo serveriuose, stovinčiuose kažkur už kelių šimtų kilometrų. Pasibaigus ar bendru sutarimu nutraukus sutartį, senasis paslaugų teikėjas jo saugomus įmonės duomenis perduoda naujajam paslaugų teikėjui. Ne taip paprasta, kaip pakeisti SIM kortelę telefone, tačiau lygiai taip pat įgyvendinama. Galiausiai teikėjas, kuris pamėgintų tapti amžinu, tuoj pat virstų „Titaniku“.

Pripažinkime, kad ne visi įmonės darbuotojai vienodai išmano IT. O jeigu tiksliau, dažniausiai apie IT išmano tik IT skyrius (jeigu toks įmonėje apskritai yra). Todėl dažną verslo atstovą gąsdina tai, kad, pasitelkus debesų kompiuterijos paslaugas, teks savo darbuotojams rengti papildomus mokymus, kurie ne tik atitrauks nuo tiesioginio darbo, bet ir pareikalaus papildomų išlaidų.

Aišku, mokyti darbuotojus yra gražu, o dažnai netgi apsimoka, tačiau vien todėl, kad imsite naudotis debesijos paslaugomis, to daryti tikrai nereikės. Persikėlus į debesį, įmonei toliau teikiama jai iki tol įprasta programinė įranga, taigi eilinis darbuotojas jokio pokyčio gali nė nepajusti – elektroniniai laiškai, kaip ir seniau, keliauja per „Microsoft Outlook“, buhalterės naudoja „Excel“, o pristatymus galima rengti su „PowerPoint“ ar kita patogia ir mėgstama programa.

Debesų kompiuterijos technologija neretam atrodo „per jauna“, per mažai laiko naudojama, kad būtų įrodyta jos nauda ar atsiperkamumas. Tačiau lietuviška patarlė „devynis kartus pamatuok…“ jau pražudė ne vieną mūsų šalies ir verslo iniciatyvą, kai laiku pradėjus, galiausiai taip ir nespėjama net į paskutinį traukinio vagoną. Tik pirmieji užima geras starto pozicijas ir gauna geriausias kainas – tai faktas. O mažieji visuomet turi būti pirmi, kitaip jų gali visai nė nebūti – tai irgi faktas.   

Deja, kol trypčiojame, užsienio šalyse šios technologijos mastai įgauna beveik kosminį greitį. Informacinių technologijų konsultacijų bendrovė „Gartner“ prognozuoja, kad 2012-aisiais pajamos už programinę įrangą, teikiamą kaip paslauga, pasaulyje turėjo pasiekti 14,5 milijardus dolerių ir, palyginti su 2011 m., šoktelėti beveik 18 procentų. Iki 2015 m. šis rodiklis turėtų išaugti net iki 22,1 milijardo dolerių.