Ir vis dėlto kažkur giliai galvoje slypintis medkirčio pragmatizmas nedavė ramybės – na negi verta tai Lietuvai skristi į kosmosą, kai iš Lietuvos baigia išskristi paskutiniai darbingi gyventojai? Gal tegul fundamentalaus mokslo problemas sprendžia turtingesni, mums ir be to skolų pakanka? Kita vertus, ar protinga taupant nelipti į traukinį, kai jau turi bilietą?..
Tam tikra prasme į šį klausimą atsakė Europos kosmoso politikos instituto direktorius Peteris Hulsrojus: „Dabar bet kuri šalis bet kuriame pasaulio kampelyje yra susijusi ir priklausoma nuo kosmoso.
Taigi, galite savęs paklausti - ir tai yra pagrindinis klausimas šiandien Lietuvai, - ar norite būti tik kosmoso vartotojai, o gal vis dėlto norite tapti ir tiekėjų tinklo dalimi. Nes vis tiek naudositės kosmosu. Galite pasirinkti būti vartotoju ir mokėti kam nors, kad jums tiektų viską. O gal norite patys dalyvauti ir prisidėti?“
Visi išties supranta, kad vystant didelę pridėtinę vertę kuriančią ekonomiką galima uždirbti daugiau. Paprastai kalbant, turėdama gamyklą, teikiančią unikalius vaistus nuo vėžio, valstybė gaus kur kas daugiau negu gamindamas fotelius.
Tik, štai, ir investicijų tam reikia kur kas daugiau. Kaip paaiškinti troleibuso vairuotojui, kad jo atlyginimas nedidėja, o į tuštumą aplink Žemės planetą metama vis daugiau pinigų? Štai ką į tiesų klausimą atsakė kosmoso tyrimų iniciatoriai.
Jonas Žmuidzinas: „Kosmosas skatina kūrybiškumą“
„Tikrai matau puikias perspektyvas Lietuvai dalyvauti kosmoso verslo programose. Jūs jau turite aukščiausio lygio produktų.
Lankiausi naujose „Brolis Semiconductors“ gamybos patalpose Vilniuje – vaikeli, kaip ten buvo įdomu! Trys jauni broliai įkūrė naują kompaniją – aukščiausio lygio technologijos, aukščiausio lygio žinios, aukščiausio lygio rezultatai. Galiu tik patvirtinti – jei ši kompanija būtų atsiradusi prieš kelerius metus, galbūt į Marsą būtume pasiuntę dar tikslesnius jų lazerius.
„Išties galvoju, kad nereikėtų taip kelti klausimo – kosmosas ar kasdienės problemos. Tikiu, kad vienu metu galima spręsti ir vieną, ir kitą.
Klausimas - kiek ir ko norime pasiekti. Mokykloje mums užduoda namų darbus ir galvojame, kad svarbiausia yra išspręsti užduotis. Neteisingai. Svarbiausia užduotis teisingai pasirinkti. Kosmosas yra vieta, kuri kelia labai sudėtingas užduotis, tad teisingai pasirinkę tą, kurią spręsime, galime tapti labai kūrybingi.
O kūrybingumas nelieka kosmose – jis padeda vystyti visas ekonomikos sritis ir spręsti visas problemas.“
Vidmantas Tomkus, Lietuvos kosmoso asociacijos direktorius: „Vyriausybė derėsis, kurios įmonės gaus užsakymus kosmoso programoms vystyti“
„Kitais metais laukiame techninių užsakymų iš Europos kosmoso agentūros. Mūsų vyriausybė derėsis, kurios įmonės gaus užsakymų kosmoso programoms vystyti.
Kol kas Lietuva kosminių laivų nestatys, tačiau projektuose, ypač mokymo ir technologijų demonstravimo projektuose, dalyvaus. Ir netgi jau dalyvauja.“
Lukaszas Wilczynskis, Lenkijos kompanijos „Planet PR“ vadovas: „Kosmosas - tai technologijos, kurios mums padeda kasdien gyventi Žemėje“
„Neseniai mes tapome Tarptautinės kosmoso asociacijos nariais, ir žurnalistai Lenkijoje uždavė lygiai tokį patį klausimą – kam mums to reikia, jei yra didesnių narių, kurie turi daugiau pinigų? Mano atsakymas būtų labai paprastas – nes mes maži, galime rasti savo nišą, kurioje tapsime unikalių sprendimų pasauliui tiekėjais.
Konferencijoje dalyvavau nuostabiame lietuvių sukurtos miškų priežiūros programos pristatyme. Buvo parodyta, kaip galima stebėti iškirtimo zonas, apželdinimo eigą ir t. t. Taigi, kosmoso programa nėra tik raketų leidimas į dangų – visų pirma, tai technologijų, kurios mums padeda kasdien gyventi Žemėje, įdiegimas.
Pavyzdžiui, Lenkija nesiekia skristi į orbitą – mes specializuojamės kuriant savaeigius robotus ir siekiame tapti lyderiais šioje srityje.
Tokie robotai gali važinėti Marse, bet taip pat gali saugoti valstybės sienas, įveikti pelkes ir t. t. Taigi, mano požiūriu, Lietuvai kosmoso programoje reikia rasti savo specializaciją. Man tikrai patiko toji miškų priežiūros technologija, o ji juk lietuviška ir kosminė.
Suprantu paprasto piliečio klausimą: „Man reikia mokėti paskolą, mokesčius, man nereikia raketų kosmose už mano pinigus.“
Tačiau tai klaida. Klausti reikėtų taip: ką paprastas pilietis iš to gaus? Pavyzdžiui, Lenkijoje studentai gaus galimybę darbuotis prie tokių projektų. Aš esu istorikas ir dirbu čia.
Lietuva turi puslaidininkių technologijas ir kosmosas gali puikiai padėti vystyti šią pramonės ir verslo šaką. Lenkų kompanija pagamino infraraudonųjų spindulių daviklį kosminei programai, o dabar jį noriai perka kompanijos įvairioms reikmėms.“
Carlosas Matilla Codesalas, ispanų kompanijos „Future Vehicles and Entrepreneurs“ prezidentas: „Kosmoso nauda - ne nuotraukos iš marsaeigio“
„Žmonės sako: „Kokia man nauda iš to marsaeigio? Kad kelias nuotraukas pamatyčiau?“ Tačiau būtent marsaeigiui kurtos technologijos mums padėjo pagaminti povandeninį robotą „RoboSub“. O jis dirba ne Marse – robotas gali, pavyzdžiui, visiškai prasto matomumo sąlygomis po vandeniu aptikti reikiamą daiktą, gali savarankiškai atlikti tyrimą.
Policijai nebereikės nutraukti bylos, nes nesugebėjo rasti skenduolio – šis robotas jį ras. Ir veikia visiškai savarankiškai – jo nereikia valdyti net per atstumą“.
Ar reikia Lietuvai į kosmosą?
Taigi, pasirodo į kosmosą Lietuvai reikia tiesiog verkiant. Ir ne tam, kad ten rastume ateivių ar įkurtume violetinę protestuotojų stovyklą Mėnulyje, o tam, kad Lietuvos žemėje būtų galima gyventi.
Juk būtent kosmoso technologijų plėtra paskatino sukurti daugybę vaistų, itin tvirtų medžiagų ir net tuos viskoelastinius čiužinius, kurie dabar taip reklamuojami.
Dalyvavimas kosmoso programoje reiškia tik viena – kad mes turėsime galimybę tapti technologijų ar paslaugų pardavėjais, o ne vien reklamuojamo čiužinio pirkėjais. Juolab, kad bilietą į šį traukinį Europos Sąjungos fondai mums pasiruošę nupirkti, tad lieka ryžtis įkelti į jį koją.
