Nemažai žiūrovų, investavę į naujausio modelio televizorius, skaitmeninius priedėlius, antenas, sulaukė nemalonios staigmenos — vaizdas ir garsas vis tiek nekokybiškas.
„Dėl to kaltas transliuotojo taupumas“, — priežastį įvardijo bendrovės „Šiaulių tauro televizoriai“ generalinis direktorius Rimantas Žukauskas.
Jis tvirtina, kad aplinkinės valstybės pasirinko pažangesnį skaitmeninės televizijos transliavimo būdą. Tikėtina, kad tuo keliu pasuks ir Lietuva.
Tačiau R. Žukauskas įsitikinęs, kad tai įvyks ne anksčiau kaip po kelerių metų: „Vartotojams tai būtų didelis smūgis, nes tektų pirkti naujus televizorius, priedėlius, keisti antenas.“
— Gyventojai tikėjosi, kad atsisakius antžeminės analoginės televizijos žymiai pagerės ir vaizdo, ir garso kokybė. Kodėl nemaža dalis vartotojų skundžiasi nepajutę kokybinio šuolio? — „TV antena“ paklausė R.Žukausko.
— Iš tikrųjų skaitmeninis signalas gali užtikrinti puikią vaizdo ir garso kokybę, bet nutiko tai, ką mes, specialistai, ir prognozavome.
Analoginėje televizijoje vienas TV kanalas užėmė 8 MHz ruožą. Skaitmeninės televizijos galimybės leidžia transliuoti tuo pačiu ruožu daugiau programų, bet ruožo pralaidumas yra ribotas — siekia 25 Mbps.
Kad žiūrovai matytų kokybišką vaizdą, vienai programai reikėtų 3—4 Mbps pralaidumo. Lietuvoje vienu ruožu transliuojama 10 programų, tad akivaizdu, kad pralaidumo nepakanka.
Mes pamatavome ir nustatėme, kad vienai programai skiriama 0,9—1,6 Mbps.
Palyginimui galiu pasakyti, kad Honkonge vienai didelės raiškos televizijos programai transliuoti skiriama net 16 Mbps duomenų srauto.
Išeitis būtų mažinti programų viename kanale skaičių, bet tai, ko gero, neįmanoma dėl finansinių dalykų. Kompanijos laimėjo konkrečiam kanalui skelbtus konkursus, todėl tikrai nedarys sau nuostolio.
— Gal Lietuvoje pasirinktas pasenęs standartas?
— Lietuvos pasirinktas skaitmeninės televizijos signalo perdavimo formatas DVB-T ir MPEG-4 yra šiuolaikiškas ir pažangus, bet ne naujausias. Juo galima perduoti apie 40 proc. daugiau suglaudintos informacijos nei DVB-T ir MPEG-2.
Skandinavijos valstybės, Rusija, Ukraina, netgi Afrikos šalys pasirinko dar naujesnį standartą — DVB-T2.
Šis skaitmeninės televizijos formatas dar pažangesnis, nes juo galima tuo pačiu dažnio ruožu transliuoti maždaug 50 proc. didesnį duomenų srautą. Be to, jis atsparesnis trikdžiams.
— Manote, ir Lietuvai teks pereiti prie šio standarto?
— Pirmoji šiuo keliu pasuko Didžioji Britanija, o paskui — beveik visas pasaulis. Esu beveik tikras, kad ateityje šį būdą rinksimės ir mes.
Tiesa, nemanau, kad tai įvyks greitai. Transliuotojams tai nebūtų skausminga, o namų ūkiams — smūgis, nes tektų atnaujinti priėmimo įrangą. Vien dėl to pokyčių sulauksime negreitai.
Spėju, kad greitai smarkiai sumažės nemokamų televizijos kanalų — liks tik keletas. Norintys matyti daugiau turės mokėti.
Juolab kad jau rastas veiksmingas būdas kovoti su programišiais, nulaužiančiais transliuotojo sukurtus kodus.
Dabar naudojami dvigubi kodai. Antrasis vadinamas CI+, kuris įdiegiamas tarp transliuotojo kodo kortelės ir televizoriaus procesoriaus.
— Vartotojai skundžiasi ne vien dėl „muilino“ vaizdo, bet ir dėl vaizdo formato — matomas iškraipytas vaizdas arba plačios juodos paraštės.
— Taip yra, nes nemaža dalis programų tebetransliuojamos senuoju 4x3 formatu, nors skaitmeninės televizijos imtuvai įprastai yra plačiaekraniai, 16x9 formato.
Tačiau tokiam signalui irgi reikia didesnio duomenų srauto pralaidumo.
Kiek pastebėjau, 16x9 formatu visą programą transliuoja tik „Lietuvos ryto“ televizija. Aišku, šiuolaikišką televizorių galima pareguliuoti, kad juodų paraščių nebūtų, tačiau tada iškraipomas vaizdas.
— Mobiliųjų telefonų rinkoje įsigalėjo išmanieji telefonai. Televizorių gamintojai jau irgi varžosi tarpusavyje siūlydami išmaniuosius gaminius. Ar išmanieji televizoriai įveiks tradicinius?
— Neabejoju, kad ateitis priklauso išmaniesiems televizoriams. Pirmi modeliai jau pasiūlyti, bet jie turi nemenkų trūkumų.
Dar yra bėdų dėl procesorių, todėl tuo pat metu negalima žiūrėti televizoriaus, naudotis elektroniniu paštu ir kitomis interneto programomis. Ši kliūtis neabejotinai bus įveikta, nes pirmi žingsniai jau žengti.
