Taip mano Lietuvoje geriausio telekomunikacijų darbdavio ir produktyviausios kompanijos įvertinimus susišlavusios kompanijos „Tele2“ prezidentas ir vykdomasis direktorius Matsas Granrydas.
Taupo biurams ir kelionėms
- Jūs į Lietuvą atėjote, kai čia jau buvo įsitvirtinę du stiprūs žaidėjai, ir pralenkėte juos siūlydami mažas kainas. Tai panašų į „Ryanair“ strategiją. Ar tai netinkamas palyginimas?
- Taip, taip. Tai nėra staigmena. Mėgstame iššūkius – tokia mūsų kompanijos politika. Mes visuomet metame iššūkį įsitvirtinusiems rinkos dalyviams, įsitvirtinusiems monopolininkams. Taip pat mes metame iššūkį inovacijomis ir kainomis.
Žemos kainos yra viena mūsų strategijos dalių. Smarkiai sumažinti kainą galime tik vieninteliu būdu – sugalvoję, kaip sutaupyti. Mes labai taupome. Neturime prabangių biurų, visuomet skraidome ekonomine klase ir keliaujame tik tuomet, kai tai tikrai neišvengiama. Mes taupome pinigus tam, kad galėtume pasiūlyti mažesnes kainas.
- Bet mažesnė kaina reiškia prastesnę kokybę.
- Tai ne tiesa. Mes tai vadiname geriausiu sandėriu. Sandėris turi dvi dalis – kainą ir kokybę. Mano argumentas – jeigu telekomunikacijų bendrovės neturi geros kokybės, tai net ir maža kaina nepadės. Klientams kokybė yra labai svarbi.
Nežada konkuruoti su „Google“
- Ryšio kainos mažėja. Ar ateis laikas, kai ryšys bus nemokamas?
- Aš manau, kad balso ryšys vis pigs ir pigs. Gali būti, kad po kurio laiko už pokalbius nereikės mokėti išvis.
Tačiau nemanau, kad duomenų perdavimas, mobilusis internetas kada nors taps nemokamas. Tiesiog galiausiai pokalbiai taip pat taps duomenimis – kaip kad dabar skambinant per „Skype“.
Dabar sutelkėme dėmesį į duomenų perdavimą, tinkamą duomenų perdavimo kainodarą.
Nemanau, kad duomenų perdavimas kada nors taps nemokamas.
Mes tikime, kad tapsime puikiu ryšio keliu jums. Aplink šį kelią pasiūlysime daug įvairių naujų paslaugų. Šios paslaugos suteiks pridėtinės vertės ir galbūt mes iš jų uždirbsime.
Tik nemanau, kad šis kelias bus nemokamas. Jeigu mes mėgintume užsidirbti tik iš paslaugų – taptume ne ryšio, o paslaugų teikėju, tuomet konkuruotume su „Google“, „Facebook“, „Skype“ ar su „Spotify“.
Vis dėlto abejoju, kad mums tai pavyktų. Mes neišgyventume. Taip pat abejoju, kad minėtiems paslaugų teikėjams pavyktų, jeigu jie panorėtų tapti ryšio teikėjais ir konkuruoti su mumis.
Mes turime aiškią strategiją – esame telekomunikacijų operatorius.
Kvapą gniaužiantis greitis
- Kokia telekomunikacijų ateitis?
- Balso ryšys (2G tinklas) gyvuos ne ilgiau nei 10 metų. Tačiau sparčiai plėtosis 3G ir 4G tinklai.
Manau, kad po kelerių metų vartotojams 2G, 3G ar 4G nieko nereikš. Tai bus visiškai neaktualu. Jie domėsis naujomis paslaugomis, duomenų planais. Duomenų planai vartotojams bus sukurti pagal jų poreikius.
Greitis bus pats svarbiausias rodiklis. Dabar, kai naršome internete, žiūrime filmus, kažkiek užtrunkame, kol atidarome puslapį, užtrunkame, kol paleidžiame filmą.
Kai ryšys bus tiekiamas 3G ar 4G tinklu, atrodys, tarsi viskas vyksta realiuoju laiku. Tai visiškai skirtinga patirtis. Bet taip turėtų būti. Ir jūs pasakysite – oho! Paspausite straipsnį ir jis atsidarys iškart, galėsite tiesiogiai žiūrėti krepšinį.
- Kalbate apie itin spartų ryšį, tačiau manau, kad vis dar yra vietų, kur žmonės negali mobiliuoju telefonu tiesiog paskambinti – nėra ryšio. Tokių baltų dėmių turi visi mobiliojo ryšio tiekėjai.
- Ar taip tikrai yra? Kodėl man niekas to nesakė? (Juokiasi).
Tai pasikeis. Bet labai lėtai. Mes plečiame savo tinklą, ir tokių vietų bus mažiau ir mažiau. Kol kas nėra technologijų, kurios išspręstų tai vienu mostu.
Ryšio nėra labai atokiose vietose, kur plėtra kainuoja labai brangiai. Be to, Lietuvoje yra nacionalinių parkų, kur negalima išvis nieko statyti.
Ryšio tinklais apipintas visas pasaulis
- Jūs veikiate 11 šalių, tačiau nedirbate tokiose didelėse rinkose, kaip Suomija, Didžioji Britanija, Lenkija. Kodėl?
- Mes ieškome galimybių, ir kartais tokia proga atsiranda.
Tačiau, pavyzdžiui, Suomijoje ryšio kainos yra labai mažos, o tiekėjai - įsitvirtinę. Tas pats ir Jungtinėje Karalystėje, ten sudėtinga įžengti net ir su itin žemomis kainomis. Visos nišos užimtos.
Mes ieškome galimybių visame Žemės rutulyje. Ir jeigu rasime gerą galimybę, būtinai ja pasinaudosime.
- Anksčiau, kai atstovavote „Ericsson“, esate dirbęs Šri Lankoje, Indijoje. Ar „Tele2“ nesidairo į šias šalis arba Kiniją?
- Norėčiau grįžti į Šri Lanką – man ten labai patiko. Tose šalyse kainos yra neįtikėtinai žemos, o konkurencija didžiulė – po 7-8 operatorius kiekviename regione.
Pasaulyje liko labai nedaug vietų, kur nėra ryšio.
Naujų rinkų mes ieškome turėdami tam tikrų labai griežtai apibrėžtų finansinių tikslų. Turime tapti rinkos lyderiais, mūsų kapitalo grąža turi siekti 24 proc., o EBITDA (pelnas prieš palūkanas, mokesčius ir nusidėvėjimą) – 35 procentus. Todėl Suomija, Jungtinė Karalystė mums yra „mirusios“ rinkos.
- Kaip jūs naudojate mobilųjį ryšį?
- Į mano namus nebėra nutiesta jokių kabelių. Stacionarios ryšio linijos atsisakiau prieš pusantrų metų. Dabar namuose prisijungiu prie LTE (4G) tinklo ir galiu naršyti labai sparčiai naudodamasis vien bevieliu ryšiu.
Mano namų fiksuotojo ryšio telefonas irgi yra mobilusis. Aš turiu „iPad“, išmanųjį telefoną, darbo telefoną. Iš viso turbūt penkias ar šešias SIM korteles.
Namuose vis dar turime televizorių, tačiau vaikai niekada jo nežiūri. Jie žiūri atsisiųstus serialus ir kitus filmus - kompiuteriuose.
Lietuvių laukia lūžis
- Kaip atrodo Lietuvos mobiliojo ryšio rinka? Kuo mes skiriamės nuo kitų šalių vartotojų?
- Niekuo nesiskiriate, tik mobiliojo ryšio tinklų plėtrą pradėjote vėliau.
Gana greitai pajusite tikrą sprogimą duomenų perdavimo srityje. Taip atsitiks tuomet, kai išmaniųjų telefonų dalis rinkoje perkops 20-25 procentus. Kai perkopiamas šis barjeras, perduodamų duomenų srautas iš tiesų šauna į viršų.
Po metų, o gal net po pusmečio duomenų rinka šaus aukštyn.
Lietuvos mobiliojo ryšio rinka yra labai išsivysčiusi. 3G tinklas jau pristatytas, 4G jau irgi ne už kalnų.
Švedijoje 4G tinklas paleistas prieš pusantrų metų. Bet Švedija yra labai išsivysčiusi rinka – viena iš pasaulio lyderių.
Nemanau, kad Lietuva yra prastesnė ar mažiau išsivysčiusi. Jūs tik truputį vėliau pradėjote ir sparčiai vejatės pasaulines tendencijas.
Lietuvos ekonominė situacija stabili, BVP sparčiai auga. Didžiausias mūsų nerimas – kad šalyje mažėja gyventojų. Tačiau girdėjau, kad situacija gerėja. Tai labai svarbu.
Galiu pasakyti, kad pagal pajamų dalį, kurią lietuviai skiria telekomunikacijų paslaugoms, lenkiate švedus.
