Telekomunikacijų bendrovės „Teo“ Kauno regiono direktorės Loretos Ivašauskienės teigimu, patys prijungti naują įrangą sugebės ne visi gyventojai. Apie 40 proc. vartotojų prireikia meistro pagalbos.
„Tikėtina, kad žmonės prie skaitmeninės televizijos norės pereiti paskutinę dieną ar jau išjungus analoginį signalą. Susidarys kelių savaičių eilės norinčiųjų gauti paslaugas, žmonės liks be įprastų televizijos kanalų“, – prognozavo L. Ivašauskienė.
Taigi, ką daryti, kad nereiktų krapštyti galvos atėjus spalio 30 d.?
Ar reiks atnaujinti įrangą?
• Svarbu, kad ant televizoriaus ar jo techniniame pase būtų užrašas „DVB-T MPEG-4“, reiškiantis, kad televizorius gali priimti skaitmeninį signalą. Jei šio užrašo nėra, teks įsigyti televizijos priedėlį. Ant kai kurių naujesnio modelio televizorių galima aptikti užrašą „DVB-T MPEG-2“. Turint tokį televizorių, teks įsigyti televizijos priedėlį, nes „MPEG-2“ imtuvas yra nepritaikytas Lietuvai ir nepavyks matyti skaitmeninės televizijos programų.
• Jei ant priedėlio korpuso arba instrukcijoje yra sutrumpinimai „DVB-T“, „MPEG-4 AVC“, „AVC“ arba „H.264“, toks priedėlis Lietuvoje turėtų veikti. Jeigu šių sutrumpinimų nėra arba be jokių prierašų pateiktas užrašas „MPEG-4“, greičiausiai toks priedėlis Lietuvoje neveiks.
• Priedėlių kainos svyruoja nuo 70-80 Lt iki kelių šimtų litų. Priedėliai skiriasi savo funkcijomis. Brangesni priedėliai suteikia daugiau galimybių, turi daugiau privalumų, tokių kaip mėgstamų laidų įsirašymo galimybė, e. programų gidas, filmų, laidų aprašymai, subtitrai, kalbų pasirinkimas.
• Norint per priedėlį matyti daugiau nei 12 nemokamų programų, reikia įsigyti tokį priedėlį, į kurį būtų galima įstatyti mokamų programų žiūrėjimui būtiną dekodavimo kortelę. Šią kortelę galima įsigyti už papildomą vienkartinį arba abonentinį mokestį, ji suteikia galimybę matyti iki 50 kanalų.
• Žmonės, norintys matyti mokamas TV programas, turėtų kreiptis į mokamų TV paslaugų tiekėjus - kabelinės, palydovinės, per IP tinklus transliuojamos ar mikrobangų daugiakanalės televizijos tiekėjus. Tą kortelę bus galima įsigyti tik iš jų, pasirašant paslaugų teikimo sutartį.
• Vienas skaitmeninis priedėlis „aptarnauja“ tik vieną televizorių. Yra įmanoma prijungti du televizorius prie vieno priedėlio, bet tuomet jie abu rodys tą pačią programą, taigi turint daugybę televizorių, teks negailėti pinigų ir priedėliams.
• Vienam ar dviem priedėliams užtenka vienos antenos. Jeigu turimi trys ar daugiau priedėlių, verta susimąstyti apie antros antenos iškėlimą, nes vienos antenos galingumo gali nepakakti pakankamai signalo kokybei.
• Skaitmeninei televizijai žiūrėti yra reikalinga decimetrinė antena. Yra labai platus antenų, skirtų skaitmeninei televizijai priimti, pasirinkimas. Gyvenantiems atokiau nuo TV bokšto ar siųstuvo rekomenduojama įsigyti ir antenos stiprintuvą, kuris užtikrintų kokybišką signalo priėmimą. Gyvenantiems arčiau TV bokšto gali tikti ir kambarinė antena.
• Dėl antenos pasirinkimo, įrengimo ir sureguliavimo geriausia pagalbos prašyti specialistų. Skaitmeninei televizijai žiūrėti netiks tik senosios metrinės antenos. Tačiau didelį dėmesį prašome žmonių skirti ir antenos sureguliavimui, taip pat patikrinimui, ar laidai ir kabeliai nenusidėvėję, nepažeisti. Reiktų nepamiršti, kad naudojantis analogine televizija, net esant ir labai silpnam signalui, televizorius dar rodo prastos kokybės vaizdą. Skaitmeninės TV signalui nusilpus žemiau tam tikros ribos ekranas nerodo nieko.
Kompensacijos gavimas
• Kompensaciją galima gauti tik už įrangą, įsigytą tarp 2012 metų balandžio 30 ir lapkričio 20 d. Kompensacija bus išmokėta maždaug per 6 mėnesius. Atsiimti ją galima ne vėliau nei 2013 metų spalio pirmą dieną.
• Į kompensaciją gali pretenduoti mažas pajamas gaunantys vieni ar bendrai gyvenantys asmenys, jeigu pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės kaip 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio, t. y. 525 Lt.
• Skaitmeninės televizijos priėmimo įrangos (priedėlio, antenos ar televizoriaus) pirkimo išlaidos bus kompensuojamos pateikus pirkimą patvirtinančius dokumentus: sąskaitą faktūrą ir apmokėjimo dokumentą (kasos čekį, kasos pajamų orderį, mokėjimo nurodymą).
Rankas trina televizorių pardavėjai ir paslaugų tiekėjai
Gali būti ir taip, kad ne visi norės pereiti prie skaitmeninės televizijos - remiantis išankstiniais ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, 2012 metų II ketvirčio pabaigoje abonentų, kurie naudojasi mokamos skaitmeninės televizijos paslaugomis, skaičius pasiekė 356,8 tūkst. – tai yra 2 proc. daugiau nei 2012 metų I ketvirtį.
Per metus mokamos skaitmeninės televizijos abonentų skaičius išaugo 25 proc. - žmonės nusprendė nelaukti įprastos skaitmeninės televizijos ir renkasi kabelinę arba palydovinę televizijas.
Kaip rašė „Lietuvos ryto“ priedas „Vartai“, pasak Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos (LKTA) vadovo Juozo Jurelionio, mokamos kabelinės televizijos žiūrovų skaičius Lietuvoje auga, nors ir nežymiai. Tačiau LKTA spalio pabaigos laukia rami.
„Kabelinė televizija sušvelnina perėjimą prie skaitmeninės televizijos. Jos žiūrovams nieko nereikia keisti, nebent jie užsimano papildomų paslaugų. Tad jiems ta data nieko nereiškia“, – aiškino LKTA vadovas J. Jurelionis.
„Nuo rugpjūčio rinkoje jaučiamas pagyvėjimas. Sulaukiame gerokai daugiau skambučių nei iki šiol, suaktyvėjo ir paslaugų pardavimas. Tarkime, skaičius tų, kurie į mus kreipiasi internetu ar telefonu dėl skaitmeninės televizijos paslaugų, išaugo daugiau nei dvigubai“, – sakė mokamos televizijos paslaugas teikiančios bendrovės „Viasat“ atstovas Gediminas Galkauskas.
Taip pat beveik dvigubai išaugo ir televizorių pardavimas.
„Pirkėjai domisi būsimais pokyčiais. Konsultantai kasdien sulaukia klausimų šia tema. Labiausiai visiems rūpi, ar jiems nekils kokių nors problemų, jei dabar perka naują televizorių.
Ar naujasis televizorius rodys nemokamus kanalus, ar turint kabelinę televiziją reikia kuo nors papildomai pasirūpinti, ar prie skaitmeninio priedėlio reikia dar kokių nors antenų ir priedų?
Taip pat pirkėjai svarsto, kodėl sunku matyti skaitmeninę televiziją su kambarine antena“, – vardijo „Topo centro“ atstovas Erikas Kundreckas.
Per tris pastaruosius mėnesius, palyginti su praėjusiais metais, „Topo centro“ tinkle televizorių parduota 50 proc. daugiau, o pastarąjį mėnesį – jau kone dvigubai.
