Lietuvoje jau nieko nestebina biotechnologijų ir biochemijos pasiekimai, bet kosmoso tyrinėjimai vis dar glumina. Fizikas, Lietuvos kosmoso asociacijos prezidentas Vidmantas Tomkus sako, kad kol kosmonautikos laimėjimai nebus pritaikyti kasdieniame gyvenime, tol skambios frazės apie Lietuvą kaip aukštųjų technologijų šalį tebus priešrinkiminiai šūkiai.
Būtinas kūrybiškumas
Penktadienį startavusios skaitmeninių kūrybinių industrijų konferencijoje „Pixel“ V. Tomkus pristatė ne tik Lietuvos kosmonautikos pasiekimus, bet ir kaip juos galima pritaikyti pramonėje bei paslaugų sferoje.
Anot jo, tradicinė gamybos industrija toli neveda, būtina ieškoti kūrybiškų sprendimų.
„Jei pagal A. Maslow piramidę tenkinsime tik žemiausios lentynėlės poreikius, pateksime į uždarą ratą – dirbsime nemėgstamą darbą, kad prisipirktume krūvą nereikalingų daiktų ir prisivalgytumėme“, – kalbėjo mokslininkas.
„Lietuvos problema yra ta, kad kūrybinės organizacijos sutelktos nevyriausybininkų rankose ir labai atitolusios nuo tradicinės gamybos pramonės“, - tęsė V. Tomkus.
Pasak jo, ydinga ir tai, kad investuojame daug į mokslo tyrimus, kurie nerealizuojami praktiškai.
„Verslą galima daryti tik mokslo pažangą pritaikius gamyboje. O kadangi Lietuva nelabai ką gamina, sinergijos nėra. Pinigai atsiperka tik mokslo tyrimus pritaikius konkrečiam daiktui ar paslaugai“, – teigė kosmonautikos ekspertas.
Lietuviškas palydovas – jau po metų
Kaip minėtos sinergijos praktinį atvejį mokslininkas paminėjo pirmąjį lietuvišką palydovą, kurį sukurti ir į orbitą planuojama paleisti jau po vienerių metų.
Keturis mėnesius NASA stažavęsi Vilniaus Gedimino technikos universiteto absolventai sukūrė palydovo modelį, kurį beliko realizuoti.
Valstybės paramos tokiam projektui V. Tomkus sakė nė nesitikintis. Anot jo, kosmoso tyrimai nėra tokie brangūs, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.
„Sukurti palydovą kainuotų panašiai, kaip nusipirkti naują BMW automobilį. Skirtumas tas, kad mašina nieko nestebina, o į žodį „kosmosas“ vis dar žvelgiama įtariai“, – juokavo ekspertas.
Mokslininkas džiaugėsi tuo, kad dėmesio ir investicijų sulaukė itin perspektyvi Lietuvos kosmonautikos sritis – bepiločiai orlaiviai. Pastarieji gali būti pritaikomi daugybėje sričių – nuo elektros linijų priežiūros iki archeologijos radinių paieškos, išsiliejusios naftos dėmių jūroje matavimo, jau nekalbant apie kasdienybe tapusias navigacijos sistemas.
