Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) ir Valstybinė kalbos inspekcija kreipėsi į Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybą ir mobiliojo ryšio paslaugų įmonių vadovus, kad Lietuvoje siunčiamos trumposios žinutės būtų valstybine kalba – parengtos ir išsiųstos lietuvišku raidynu.
Švepla kalba – ne lietuvių
Praėjusio tūkstantmečio pabaigoje greitai pradėję plisti mobilieji telefonai iš pradžių neturėjo galimybės rašyti ir atvaizduoti specifinių lietuviškų raidžių SMS žinutėse, todėl įpratome pranešimus siųsti lotyniška abėcėle.
Įprotis rašyti šveplai paplito ne tik kasdieniuose susirašinėjimuose, bet ir paslaugų sektoriuje. Tokias žinutes VLKK pirmininkė Daiva Vaišnienė vertina kategoriškai: „Be lietuviškų rašmenų parašyta kalba nėra lietuvių kalba.“
Anot jos, norėdami išsaugoti kalbą turime ją vartoti kuo plačiau, neužmiršdami ir virtualios terpės. „Tikiu, kad gaudami taisyklingas žinutes apie mobiliojo ryšio sąskaitas, rašydami draugams nepamiršime lietuviško raidyno“, – portalui lrytas.lt sakė D. Vaišnienė.
Maža pergalė
Kovą su švepla kalba prisiminė ir buvusi VLKK pirmininkė Irena Smetonienė: „Kai prieš keletą metų pradėjome kalbėti apie lietuviškus rašmenis virtualioje aplinkoje, pirmiausia kreipėmės į mobiliųjų telefonų gamintojus „Nokia“ ir „Samsung“.“
Kaip pasakojo kalbininkė, gamintojai neliko abejingi ir lietuvių kalbai pritaikyti aparatai leido judėti toliau – siekti taisyklingai parengtų žinučių.
Tai, kad šiandien bent pusė vartotojų gauna lietuvišku raidynu parašytas trumpąsias informacines žinutes, D. Vaišnienė vadina maža mūsų kalbos pergale.
Techniškai įmanoma jau seniai
Kompiuterininkų teigimu, nėra pateisinamų priežasčių, dėl kurių SMS žinutėse Lietuvoje vertėtų nenaudoti lietuvių kalbos abėcėlės, nes tokia technologija sukurta ir patvirtinta dar 2003 metais.
„Lietuviškas tekstas koduojamas tarptautine universalia sistema „Unicode“, kurios nepalaiko tik „prieštvaniniai“ telefonai – pagaminti prieš 10 metų ar dar seniau“, – portalui lrytas.lt pasakojo Lietuvos kompiuterininkų sąjungos pirmininkas Saulius Maskeliūnas.
Anot jo, šveplumo pateisinti negalima jau ne vienerius metus – taip tik parodome nepagarbą raštui, kalbai, kultūrai ir demonstruojame technologinį atsilikimą.
Priešinasi tik „Tele 2“
Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba taip pat kreipėsi į mobiliojo telefono ryšio paslaugų teikėjus.
Nė vienas techninių trukdžių nenurodė, bet šiandien žinutes lietuviškais rašmenimis apie gautą sąskaitą ar viršytą kredito limitą gauna tik pusė visų gyventojų, besinaudojančių mobiliuoju ryšiu, mat stambiausias operatorius „Tele 2“ tokios paslaugos neteikia.
Bendrovės duomenimis, apie 10 proc. šiuo metu jų klientų naudojamų telefono aparatų nepalaiko lietuviško raidyno. „Mes - už idėją rašyti lietuviškai, bet negalime ignoruoti žmonių, besinaudojančių senais aparatais, juk nepriversime jų nusipirkti naujus telefonus“, – sakė „Tele 2“ viešųjų ryšių vadovas Andrius Baranauskas.
Tiesa, Kompiuterininkų sąjungos pirmininkas S. Maskeliūnas tokiais „Tele 2“ duomenimis abejoja. „Įmonė tiesiog vengia priimti sprendimą, nes realūs skaičiai tikrai mažesni. Dar 2006-aisiais buvo atlikti daugiau kaip 40 skirtingų telefonų aparatų testai - iš jų vos du nerodė lietuviškų pranešimų“, – aiškino S. Maskeliūnas.
Šveplai – patogiau ir pigiau?
SMS be lietuviškų rašmenų siunčiame teisindamiesi tuo, kad taip – greičiau ir pigiau.
Rinkdami tekstą lietuviškomis raidėmis iš tiesų galite užtrukti ilgiau, bet čia sau padėsite telefone įjungdami žodžių nuspėjimo funkciją, dar vadinamą T9.
Dar vienas dažnas argumentas prieš gramatiškai taisyklingą rašymą – lietuviškų pranešimų kaina. Iš tikrųjų, kadangi pranešimus su specifiniais lietuviškais rašmenimis tenka koduoti kitaip, į juos telpa mažiau simbolių, negu į šveplus – vos 70 vietoje 160-ies.
„Bet juk rašinių mobiliaisiais telefonais nesiunčiame, – nerimą dėl kainos nepagrįstu įvardijo I. Smetonienė, – todėl neverta taupyti lietuvybės sąskaita.“
