Praėjusią žiemą vilniečius ir miesto svečius žavėjo ant arkikatedros bazilikos sienos kuriama kalėdinė pasaka. Pasaką stebėję vilniečiai ir miesto svečiai galėjo visai užsimiršti, kad stovi prie katedros, nes jos vietoje skraidė 4D angelai, kaukė iliuzinis geležinis vilkas.
Lietuvoje projekcijų dažnai nepamatysi, nors užsienyje jos jau ne vienerius metus naudojamos ne tik kaip miesto švenčių puošmena, bet ir yra įprastas rinkodaros metodas.
Svarbiausia teisingai išmatuoti
Lietuvoje pirmą projekciją ant Vilniaus rotušės pastato 2009 m. padėjo surengti „Gluk media“ įmonę valdantis Simas Chomentauskas. Vyras pasakoja, kad tai buvo pirmas toks projektas Baltijos šalyse. Tuomet rotušę teko matuoti su rulete. Po pirmojo bandymo politiką studijavęs ir televizijoje dirbęs Simas nesustojo užsiimti projekcijomis – įkūrė įmonę, dabar joje dirba kelios dešimtys žmonių. Daugiausia iš jų – techniniai darbuotojai.
„Pats sudėtingiausias mūsų projektas buvo Gruzijoje. Ten buvo toks pastatas iš daug kvadratinių formų ir mes neturėjome galimybės jo išmatuoti. Gavome brėžinius, tačiau jie buvo netikslūs. Gerai, kad turime programą, su kuria renginio vietoje galima ištaisyti visus netikslumus“, – apie architektūrinių išmatavimų tikslumo svarbą projekcijoms pasakojo S. Chomentauskas.
Tam, kad įmonė galėtų sklandžiai dirbti, pati susikūrė projekcijoms reikalingą programą, į kurią belieka įrašyti tam tikrus duomenis ir sudėti grafinius vaizdus. Pastaraisiais metais kiekvienai projekcijai piešia dizaineriai bei pats Simas.
Įspūdingai projekcijai neretai yra naudojamas kokios nors pasakos ar istorijos scenarijus, kuris vėliau pritaikomas prie technologijos.
Brangiausiai kainuoja įranga
Projekcijų verslu užsiimančioms įmonėms nelabai apsimoka pirkti savo įrangą. Priežastis labai paprasta– kiekvieną kartą projekciją reikia kurti vis kitoje erdvėje, skirtingoms projekcijoms gali prireikti visai kitokių projektorių ir garso aparatūros. Taip pat, kaip ir koncertų organizatoriai, jie įrangą dažniausiai nuomoja.
Vien pasakai ant arkikatedros bazilikos sienos sukurti prisireikė keturių projektorių, vieno tokio projektoriaus nuoma atsiėjo apie 25 tūkst. Lt. Tiesa, jei interaktyvų žaidimą nuspręstumėte užsisakyti savo vakarėliui, suma turėtų būti daug mažesnė. Įprastai užsisakyti kokį nors žaidimą viešojoje erdvėje įmonei gali kainuoti apie 50 tūkst. Lt. Tai tiek pat, kiek kelios minutės reklamos populiariame televizijos kanale.
Lietuvoje iliuzija dar nėra populiari
Įvairius vaizdus talpinančioje svetainėje „Youtube“ galima pasižiūrėti kvapą gniaužančių projekcijų pavyzdžių iš Prancūzijos, Olandijos, Anglijos ir kitų šalių. Dažniausiai jų užsakovai būna įmonės, o jų tikslas – pritraukti klientus įdomiu ir neįprastu rinkodaros metodu. Projekcijomis kuriami interaktyvūs žaidimai su prekės ženklais bei pristatomieji filmukai.
Neteisinga būtų sakyti, kad Lietuvoje niekas tuo metodu dar nesinaudojo. Pavyzdžiui, ant restorano „McDonald’s“ kartą buvo galima gaudyti iliuzinius mėsainius.
