„Kadangi pats esu matęs tą baseiną Vilniaus centre, o lietuvė paėmė auksą olimpiadoje, tiesiog panorau suklijuoti ir parodyti, kokiomis sąlygomis čia sportuoja ir sugeba kažką pasiekti“, – pasakojo darbo autorius.
Atrodo, lyg tai būtų reakcija į kadaise itin taktišku ir subtiliu humoro jausmu pasižyminčio mūsų premjero Andriaus Kubiliaus išsakytą pažadą, pastatyti nacionalinį stadioną, kai čia atvažiuos žaisti „Barcellona“. Arba iliustracija anekdotui: „Išmoksite plaukti, tai ir vandens įpilsime“.
„Na, kažkas tokio. Esmė tame, kad lietuviai turi sąlygas tik ruoštis krepšiniui. Nenorėjau į vieną kadrą visko pridėti ir prirodyti, bet juk taip yra, kad net mūsų aukso medalininkė, neturėdama sąlygų treniruojasi užsienyje. Ir bendrai – daug žmonių pažiūri į šią iliustraciją ir galvoja, kad tai apie baseiną. Reikia žiūrėti globaliai – aš kalbu apie visą lietuvišką sportą. Kiekvienai sporto šakai po paveikslėlį nepadarysiu, tačiau aš čia kalbu iš principo sportą. Kaip lietuviai, neturėdami sąlygų, sugeba gauti tą auksą. Na, ir apie Vilniaus miestą, kurio pačiame centre stovi toks baseinas! Tai parodo požiūrį į viską“, – sako Imantas.
Kompiuterinės grafikos dizaineris užtikrino, kad realybėje baseinas (buvęs) prie sporto rūmų (buvusių) atrodo dar baisiau negu iliustracijoje. Įdomu, kas tokį darbą užsakė ir kiek laiko užtruko baisų baseiną paversti apokaliptiniu meno kūriniu?
„Aš dažniausiai dirbu su video dizainu, atlieku reklamos postprodikciją. O šį dalyką dariau ne dėl pinigų – norėjau atkreipti dėmesį, kažką padaryti, kad žmonės susimąstytų apie problemą. Vienintelis mano tikslas, kad ši iliustracija kuo plačiau paplistu. Nuo to momento kai kilo idėja iki užbaigto darbo užtrukau 24 val., per kurias miegojau kokias 4 val. Per tą laiką padariau visas nuotraukas, nufotografavau namie šokančia į „vandenį“ plaukikę ir sumontavau. Reikėjo suderinti visą apšvietimą, kad tiek Gedimino kalno, tiek sporto rūmų, tiek baseino nuotraukose Saulė būtų tuo pačiu kampu. Nėra čia viskas iki galo išdirbta, pati pilis kiek per didelė, dėl to neatrodo labai realiai. Tačiau jei būčiau išlaikęs mastelį, ji būtų visai mažytė. Be to, tai nėra kažkoks amžino meno darbas, tai tik žinutė. Kai darai kažką tokio sau, užsidegęs, tai nenori nei valgyti, nei miegoti.“
Galbūt ne vienas dar prisimena prieš kelis metus internete pasirodžiusį kitą panašų kompiuterinės grafikos darbą apie Lietuvą po krizės. Ten matėsi tolyje yrantys dangoraižiai, o tarp sutrūkinėjusių apgriautos katedros aikštės plytelių ganėsi ožkos? I. Boiko teigia, kad tą darbą atsimena, tačiau tikrai prie jo nėra prisidėjęs, nors ir norėjo daryti kažką panašaus.
„Principas panašus, tačiau praėjo tris metai ir dabar aktuali idėja yra kita. Tačiau tie, kas dabar galvoja, kad kovoju, jog Lietuvoje pristatytų kuo daugiau baseinų irgi neteisūs. Nereikia tiesiogiai suprasti. Čia kalbu apie lietuvių sportininkus, norisi, kad jiems atsirastų geresnės sąlygos, gal turėsime daugiau aukso. Net nežinau – gal padarysiu dar vieną iliustraciją, su stadionu…“
Nei pardavinėti, nei dovanoti kokiam nors Lietuvos sporto komitetui šio paveikslo Imantas nesiruošia, sako – pasirodė, visi pamatė ir gerai. O jei kažkam patinka, galite atsispausdinti ir įsirėminti. Gal net auksiniuose rėmuose – tuomet viskas būtų pagal pagrindinį Lietuvos sportini principą: kuo daugiau rėmeliui ir kuo mažiau turiniui!
