Gilumų pabaisos ar pavojuje atsidūrusios trapios būtybės? Tai, ko greičiausiai nežinojote apie ryklius

Rykliai gyvena visuose Žemės vandenynuose, įvairiose buveinėse - nuo koralinių rifų iki Arkties ledo. Tokios rūšys, kaip šokoladiniai dygliarykliai (Dalatias licha) gyvena net vandenyno gilumoje esančioje „sutemų zonoje“, kur šviesa beveik nepatenka.

Kai kurie rykliai ieškodami maisto ir partnerių nukeliauja didelius atstumus. Sezoniniai temperatūros pokyčiai ir būtinybė rasti vietą, kur atsivesti vaikus, taip pat skatina migraciją. Naudodami GPS sekimo sistemas mokslininkai nustatė, kad didieji baltieji rykliai, ieškodami maitinimosi vietų, gali nukeliauti iki 4000 km.

Daugelis ryklių vandenyne taip pat migruoja aukštyn ir žemyn, ieškodami geresnio maisto ir patogesnės temperatūros. Šios vertikalios kelionės paprastai trunka nuo 9 iki 90 metrų. Tačiau mėlynieji rykliai kasdien gali nusileisti net iki 600 metrų nuo vandens paviršiaus - greičiausiai tam, kad sumedžiotų giliavandenį grobį.

Biologai ryklius yra aptikę netikėtose vietose. Dvi ryklių rūšys gyvena Kavachi, povandeniniame ugnikalnyje pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje, todėl jis pravardžiuojamas Rykliakalniu (angl. Sharkano, pagal volcano). Karštuose, rūgščiuose 2022 m. išsiveržusio ugnikalnio vandenyse gyvena kūjagalviai ir floridiniai šilkiniai rykliai.

Daug ryklių taip pat apsigyvena vandenyse netoli didmiesčių. Mokslininkai nustatė, kad bukasnukiai, ūsuotieji rykliai auklės ir kūjagalviai rykliai klajoja tarp triukšmingos, užterštos Majamio pakrantės ir natūralesnės aplinkos.

Nors dauguma ryklių yra mėsėdžiai, jie minta ne tik mėsa. Daug kam netikėtas ryklių maistas yra jūržolės, kurios gali sudaryti daugiau nei pusę Sphyrna tiburo raciono. Kartą mokslininkai šiuos nedidelius kūjagalvių ryklių „pusbrolius“ maitino „mažais suši ritinėliais“ iš jūros žolės. Rykliai šias daržoves virškino taip pat gerai, kaip ir jūrų vėžliai.

Rykliai minta viskuo - nuo mažyčio planktono iki daug didesnio grobio, įskaitant krabus ir kitus vėžiagyvius, žuvis ir stambius jūrų žinduolius - pavyzdžiui, ruonius. Tyrėjai mėlynojo ryklio pilve rado net dviejų milžiniškų kalmarų „snapus“. Ryklio mityba per visą jo gyvenimą taip pat gali kisti. Jaunieji didieji baltieji rykliai maitinasi mažesniais kalmarais ir rajomis, o suaugę didieji baltieji rykliai minta ruoniais, jūrų liūtais, delfinais ir negyvais banginiais.

Skirtingi rykliai naudoja ir skirtingas mitybos strategijas. Kaip ir daugelis tikrųjų banginių, bangininiai rykliai maitinasi filtruodami vandenį, kas valandą išsiurbdami mažytį planktoną iš 1,5 mln. litrų filtruoto vandens. Pjūklarykliai savo snukiais nuo jūros dugno atkrapšto gyvūnus, o braziliniai švietrykliai (Isistius brasiliensis, angl. cookiecutter shark) apvaliais nasrais ėda banginius ir kitus stambius gyvūnus. Dugno gyvūnija besimaitinantys rykliai - pavyzdžiui, ūsuotieji rykliai ir ūsuotieji rykliai auklės savo galingomis lūpomis ir burna išsiurbia grobį iš slėptuvių. Taip gali elgtis ir didieji baltieji rykliai.

Šiuo metu žinoma apie 500 ryklių rūšių, kurios labai skiriasi savo dydžiu, forma ir spalva. Mažiausią Etmopterus perryi (angl. dwarf lantern shark) galėtume įsidėti į kišenę, o „švelnusis milžinas“ bangininis ryklys gali būti ilgesnis už mikroautobusą.

Didieji baltieji rykliai - didžiausios pasaulyje plėšriosios žuvys - žinomi iš 1975 m. filmo „Jaws“. Didžiųjų baltųjų ryklių patelės užauga vidutiniškai iki 4,6-4,9 m ilgio, o patinai siekia 3,4-4 m. Didžiųjų baltųjų ryklių sąkandis yra tris kartus stipresnis nei didžiųjų Afrikos liūtų.

Tačiau pažiūrėjus į priešistorinius ryklius, net didieji baltieji atrodo menki. Vienas iš didžiausių Žemės aukščiausios klasės plėšrūnų - milžiniškas megalodonas - buvo šiuolaikinių ryklių protėvis. Megalodonas gyveno prieš 23-4 mln. metų ir užaugdavo iki 20 m ilgio.

Rykliai taip pat būna įvairių formų - nuo greitų torpediškų didžiųjų baltųjų iki ilgų, dantytų pjūklaryklių snukių. Keistos išvaizdos pleištasnukis ryklys (Mitsukurina owstoni) netgi turi liesą kūną ir į kastuvą panašią „nosį“, esančią virš įtraukiamos burnos. Ryklių oda taip pat gali būti visų vaivorykštės spalvų. Pavyzdžiui, vieno giliavandenio pleištanuskio ryklio, kurį 2015 m. rado Australijos muziejaus komanda, oda buvo ryškiai rožinė.

Mokslininkai vis dar atranda naujų ryklių rūšių. Tiesą sakant, 2021 m. buvo atrastas didžiausias šokoladinis dygliaryklis - tamsoje švytintis stuburinis.

Rykliai auga ir bręsta lėtai. Jie taip pat deda daug pastangų, kad užaugintų vos kelis jauniklius - o ne bando išnešioti šimtus kiaušinėlių, kurie greičiausiai neišgyvens.

Vietoj penio ryklių patinai patelių apvaisinimui naudoja du „spaustukus“. Maždaug 15 ryklių rūšių gali susilaukti jauniklių be patinų, patelės pačios apvaisina kiaušinėlius. Tai vadinama partenogeneze.

Dėl žmogaus veiklos rykliams iškilo didelis pavojus. Dėl pernelyg intensyvios žvejybos trečdaliui ryklių ir jiems giminingų gyvūnų gresia išnykimas, o per metus dėl žvejybos žūsta apie 80 mln. ryklių. Daug ryklių žūsta, kai kitų rūšių žuvų ieškantys laivai netyčia tinklais sugauna ryklius.

Žmonės taip pat medžioja ryklius dėl mėsos, aliejaus ir kremzlių - tačiau dauguma medžiotojų ieško jų pelekų. Ryklio pelekų sriuba, kai kuriose šalyse laikoma delikatesu, gali kainuoti iki 100 JAV dolerių už dubenėlį.

Kadangi rykliai daug laiko praleidžia augindami vos kelis jauniklius, kiekviena mirtis ryklių populiaciją paveikia labiau nei kitų žuvų.

Mažėjanti ryklių populiacija kenkia ekosistemoms - nes šie plėšrūnai palaiko mitybos tinklų pusiausvyrą. Rykliai padeda palaikyti sveiką žuvų populiaciją, nes šalina sergančius ir silpnus gyvūnus. Jie taip pat gali padėti palaikyti sveiką deguonies kiekį vandenyne - nes medžioja žuvis, kurios minta deguonį gaminančiu planktonu.

Jei ryklių populiacija sumažės, tai gali atsiliepti ir mums. Milijardai žmonių yra priklausomi nuo šių ekosistemų – t. y. nuo to priklauso jų maistas ir pajamos.

Kai kurios vyriausybės ir tarptautinės grupės ėmėsi priemonių rykliams apsaugoti. 2009 m. Tarptautinė gamtos apsaugos sąjunga paragino pasaulio vyriausybes priimti taisykles, kuriomis būtų užtikrinta, kad žvejybos pramonė geriau saugotų ryklius. Ryklių pelekų šalinimas - kai rykliui nupjaunamas pelekas, o likusi kūno dalis išmetama - uždraustas JAV. 2014 m. Kinijos vyriausybė nustojo valstybiniuose banketuose tiekti ryklių pelekų sriubą.

Deja, ryklių išsaugojimui trukdo žmonių baimės. Tačiau dažnai šios baimės yra neracionalios ir perdėtos. Knygoje apie ryklių apsaugą jūrų biologas Davidas Shiffmanas nurodo, kad automobiliai, vejapjovės ir skrudintuvai kasmet nužudo daugiau žmonių nei rykliai.