Mokslininkai teigia, kad banginio kelionė yra ilgiausias kada nors užfiksuotas šios rūšies (Megaptera novaeangliae) banginių kelionės atstumas tarp dviejų stebėjimų. Anot tyrėjų, banginio odisėja prasidėjo prie Kolumbijos krantų Ramiojo vandenyno rytuose ir baigėsi prie Zanzibaro krantų Indijos vandenyno pietvakariuose – kelionė per visą pasaulį nusidriekė 13 046 km.
Tikėtina, kad banginis iš Kolumbijos judėjo į rytus, plaukdamas Pietų vandenyne vyraujančiomis srovėmis ir galbūt lankydamas kuprotųjų banginių populiacijas Atlanto vandenyne, sako tyrimo bendraautorius Tedas Cheesemanas, Australijos Pietų Kryžiaus universiteto doktorantas ir vaizdų duomenų bazės „Happywhale“, kurioje mokslininkai rinko tyrimui reikalingus duomenis, direktorius.
„Tai labai įdomus atradimas, toks, į kurį pirmiausia sureagavome, kad čia turi būti kažkokia klaida“, – pasakoja T. Cheesemanas. Kartu su stulbinanču atstumu vienas svarbiausių tyrimo rezultatų buvo tai, kad banginis pakeliui aplankė kelias kuprotųjų banginių populiacijas ir ištyrinėjo didesnius atstumus nei bet kuris kitas mokslui žinomas kuprotasis banginis, sako mokslininkas.
Kuprotieji banginiai paprastai migruoja labai nuosekliai, judėdami iš maitinimosi vietų šaltuose vandenyse netoli ašigalių į veisimosi vietas arčiau atogrąžų. Žinoma, kad šie banginiai kasmet nuplaukia daugiau kaip 8000 km šiaurės-pietų kryptimi, tačiau jie nėra linkę toli keliauti rytų-vakarų kryptimi ir paprastai nesusimaišo su kitomis populiacijomis.
Naujajame tyrime stebėta kelionė per vandenyną rodo, kad kuprotųjų banginių migracija yra lankstesnė, nei mokslininkai manė anksčiau. Nors mokslininkai ir anksčiau kartais užfiksuodavo panašias migracijas – pavyzdžiui, 1999–2001 m. kuprotojo banginio patelė nuplaukė 9800 km nuo Brazilijos iki Madagaskaro – naujajame tyrime užfiksuotas patinas, keliaudamas iš vienos veisimosi teritorijos į kitą, pasiekė naują atstumo rekordą.
„Mums pavyko užfiksuoti naują elgseną, kuri suteikia svarbių žinių apie (kuprotųjų banginių) ekologiją“, – teigia pagrindinė tyrimo autorė, su Tanzanijos banginių programa ir Barazuto mokslinių tyrimų centru Mozambike bendradarbiaujanti biologė Jekaterina Kalašnikova.
Šis atradimas pagrįstas 2013–2022 m. tyrėjų darytomis nuotraukomis, kurias jie vėliau paskelbė tinklalapyje „Happywhale“. Nuotraukose tas pats lytiškai subrendęs patinas buvo užfiksuotas dviejose vietose prie Kolumbijos krantų, o po penkerių metų – Zanzibaro sąsiauryje, kiekvieną kartą konkurencinėje grupėje – banginių grupėje, kurioje patelę akylai saugo patinas „pagrindinis palydovas“, o kiti patinai varžosi dėl priėjimo prie jos, pasakoja J. Kalašnikova.
Kelionės motyvas tikriausiai buvo seksas, nes šis patinas, susimaišęs su kitos veisimosi populiacijos nariais, taip padidino savo galimybes daugintis. Kitos neįprasto banginio nuotykio priežastys gali būti susijusios su aplinkos pokyčiais, kurie turi įtakos maisto pasiskirstymui, klimato kaita ir kuprotųjų banginių populiacijos augimu, kuris didina konkurenciją tarp patinų maitinimosi ir veisimosi sezonais, teigiama tyrime.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Royal Society Open Science“.
Parengta pagal „Live Science“.
