Lapkričio 23 d., šeštadienį, trys vyrai Indijos Utar Pradešo valstijoje grįžinėjo iš vestuvių. Jie važiavo maršrutu, kurį jiems buvo parinkusi programėlė „Google Maps“ – ir jų kelyje atsirado nebaigtas statyti tiltas. Nesant įspėjimų tiek navigatoriuje, tiek kelyje, vairuotojas padidino greitį, automobilis įkrito į Rambangos upę ir visi trys vyrai žuvo.
Vietos policija, atlikdama tyrimą, planuoja pasikalbėti tiek su viešųjų darbų departamento pareigūnais (kodėl kelyje nebuvo jokių ženklų ir užtvarų?), tiek regioniniais „Google Maps“ atstovais. Kol kas „Google“ tik pareiškė „gilią užuojautą“ aukų šeimoms ir pažadėjo glaudžiai bendradarbiauti su valdžios institucijomis bei teikti paramą tiriant incidentą.“
Tai toli gražu ne pirmas kartas, kai dėl GPS parinkto maršruto keliautojai žūsta ar sunkiai susižaloja.
Toje pačioje Indijoje šių metų liepą Dhenkanalo rajone penki studentai pasiklydo miške. Jie grįžo iš šventyklos ir naudojosi „Google Maps“ žemėlapiais. Laimei, jiems pavyko susisiekti su policija – ir po 11 valandų studentai buvo surasti.
Šis reiškinys net turi pavadinimą – mirtis dėl GPS – ir puslapį „Vikipedijoje“.
Dar 2017 m. mokslininkai ištyrė 158 atvejus, kai asmeninės navigacijos sistemos (o ne navigacija, pavyzdžiui, lėktuve) sukėlė „unikalius katastrofiškus incidentus“.
Tačiau tyrimo autoriai pažymi, kad nors GPS ir susijusios technologijos lėmė daug mirtinų avarijų, tikėtina, kad jos taip pat gali išgelbėti žmonių gyvybes – pavyzdžiui, nurodydamos kelią į pagalbos šaltinius arba neleisdamos keliautojams jiems pasiklysti.
Beveik trečdalis (44) tirtų incidentų baigėsi mirtimi. Dar 23 atvejai baigėsi sunkiais sužalojimais. Dažniausiai dėl navigacijos kaltės žmonės patekdavo į eismo įvykius, kuriuose nedalyvaudavo kitos transporto priemonės.
Daugeliu atvejų GPS naudojęsi žmonės nebuvo susipažinę su vietove, tačiau maždaug penktadalyje incidentų dalyvavo vietos gyventojai. Tačiau keliais atvejais incidentą sukėlė ne navigacijos parinktas maršrutas, o kitos funkcijos – pavyzdžiui, vienas vairuotojas mirtinai partrenkė dviratininką, kai bandė priartinti (angl. zoom) žemėlapį.
Tačiau daugiau nei pusėje atvejų incidentą sukėlė žemėlapiuose trūkstami arba neteisingi duomenys – kelio plotis ar danga, kelio nuožulnumas arba buvo neteisingai nurodyta, kam skirtas kelias (pavyzdžiui, vairuotojas įvažiavo į privačią teritoriją, dėl to kilo konfliktas su savininku). 18 incidentų įvyko dėl navigacijos pasirinkto maršruto.
Trumpiausias maršrutas
Dažnai navigatorius siūlo kelis maršrutus – trumpiausią, greičiausią, efektyviausiai kuro atžvilgiu ir panašiai. Keliautojai iš siūlomų maršrutų dažnai pasirenka trumpiausią.
Taip pasielgė pora iš Kanados, 2011 m. keliavusi į Nevadą. Jie atsidūrė prastai prižiūrimame kelyje ir įstrigo purve. Po 49 dienų moteris buvo išgelbėta. Jos vyras žuvo.
Panašiai nutiko ir dviems jaunuoliams Rusijoje, kurie 2020 m. vėlyvą rudenį nusprendė nuvažiuoti du tūkstančius kilometrų nuo Jakutsko iki gimtojo Olos kaimo netoli Magadano.
Netoli Kjubemės kaimo kelias išsišakoja: į federalinį greitkelį, kuris nukrypsta į Magadaną, ir Senąjį Kolymos kelią, kuris oficialiame valstybiniame registre vadinamas „Kaulų keliu“. „Google Maps“ jaunuoliams nubraižė du maršrutus, ir jie pasirinko trumpesnį maršrutą „Kaulų keliu“.
Po kelių dienų automobilis su paaugliais buvo surastas. Vienas iš jų, Sergejus Ustinovas, tuo metu jau buvo miręs – temperatūra tuo metu siekė minus 39 laipsnius Celsijaus, o jaunuoliai išvyko į kelionę tikėdamiesi daug šiltesnių orų. Antrasis – Vladislavas Istominas – buvo rastas gyvas, bet dėl nušalimų jam teko amputuoti plaštakas ir pėdas.
Žuvusio paauglio sesuo Julija Zubok planavo paduoti „Google“ į teismą – nes jų navigacija pasiūlė jos broliui mirtinai pavojingą maršrutą.
Žemėlapio redagavimas
Panašiai reagavo ir amerikiečio Philipo Paxtono, kuris žuvo bandydamas važiuoti per sugriuvusį tiltą, šeima. Jo našlė padavė „Google“ į teismą.
2022 m. rugsėjį P. Paxtonas važiavo iš savo devynmetės dukters gimtadienio vakarėlio Šiaurės Karolinoje – kai „Google Maps“ nukreipė jį per tiltą, kuris sugriuvo prieš devynerius metus. „Reiškiame gilią užuojautą Paxtono šeimai, – tuomet sakė „Google“ atstovas Jose Castañeda. – Mūsų tikslas – teikti tikslią informaciją apie maršrutus žemėlapiuose, todėl nagrinėjame ieškinį“.
Ieškinyje teigiama, kad vietos gyventojai apie sugriuvusį tiltą pranešė naudodami „Google Maps“ programėlės funkciją „redaguoti žemėlapį“. Ieškinyje netgi cituojamas patvirtinimas, kad bendrovė gavo pranešimą apie sugriuvusį tiltą dar 2020 m. lapkritį – ir jį išnagrinėjo. Tačiau praėjus dvejiems metams žemėlapyje duomenys vis dar išliko nepakeisti.
Su panašiu „Google“ požiūriu susidūrė ir Škotijos alpinistų organizacijos. Programėlėje „Google Maps“ buvo siūloma nuo artimiausios automobilių stovėjimo aikštelės eiti tiesiai į aukščiausią Jungtinės Karalystės viršukalnę Ben Nevisą neatsižvelgiant į tai, kad šis maršrutas yra pavojingas ir sudėtingas net patyrusiems alpinistams. Siūlydama maršrutą į kitus Škotijos kalnus, navigacija taip pat nukreipė keliautojus į gyvybei pavojingą vietovę.
Organizacijos paprašė „Google“ ištaisyti duomenis ir pasikonsultuoti su alpinistais, tačiau bendrovė į tai neatsakė. „Kurdami „Google“ žemėlapius atsižvelgėme į saugumo ir patikimumo klausimus ir skubiai dirbame, kad ištirtume problemas, susijusias su maršrutu į Ben Nevisą, – teigė bendrovė. – Be autoritetingų duomenų ir aukštos kokybės vaizdų, kuriuos naudojame savo žemėlapiams atnaujinti, raginame vietos organizacijas teikti informaciją apie kelius ir maršrutus naudojant mūsų geoduomenų įkėlimo įrankį“.
Praėjus dviem dienoms po to, kai buvo paskelbtas straipsnis apie „potencialiai mirtiną“ maršrutą, „Google“ pakeitė savo žemėlapius.
Parengta pagal BBC.
