Pando vardu pavadintas medis yra drebulė (Populus tremuloides), turinti apie 47 000 kamienų, sujungtų šaknų sistema, kuri driekiasi apie 43 hektarų plote Jutos Fišleiko nacionaliniame miške. Ilgą laiką buvo manoma, kad tai vienas seniausių gyvų organizmų Žemėje – tačiau mokslininkai tiksliai nežinojo, kiek jam metų.
Rozenn Pineau iš Džordžijos technologijos instituto Atlantoje su kolegomis surinko lapų, šaknų ir žievės mėginius ir tyrė jų genetinius duomenis, ypač ieškodami somatinių mutacijų.
„Iš pradžių, kai Pando sudygdavo iš sėklų, visose jo ląstelėse buvo iš esmės identiška DNR, – sako R. Pineau. – Tačiau kiekvieną kartą, kai sukuriama nauja ląstelė ir replikuojama genetinė informacija, gali pasitaikyti klaidų, dėl kurių DNR gali atsirasti mutacijų.“
Ištyrę, kokių mutacijų yra skirtingose medžio dalyse, mokslininkai galėjo atkurti Pando gyvenimo istoriją ir įvertinti jo amžių.
Darant prielaidą, kad jie teisingai nustatė visas mutacijas genomo dalyje, kurią jie sekvenavo, rezultatai rodo, kad Pando yra maždaug 34 000 metų senumo.
Tačiau R. Pineau ir jos komanda nebuvo tikri, ar jie nepraleido kai kurių mutacijų, ar kai kurios jų nustatytos mutacijos nebuvo klaidingai teigiamos. Atsižvelgdami į šiuos neapibrėžtumus, tyrėjai apskaičiavo, kad Pando amžius greičiausiai yra nuo 16 000 iki 81 000 metų.
„Nors pagal šiuos scenarijus gauname gana skirtingus skaičius, visi jie leidžia daryti vieną nepaprastą išvadą: Pando yra senas, – sako R. Pineau. – Net ir esant jauniausiam apskaičiuotam amžiui, šis drebulės klonas auga nuo paskutiniojo ledynmečio.
Pasak mokslininkės, ši išvada puikiai dera su kitais įrodymais – pavyzdžiui, žiedadulkių mėginiais iš netoliese esančio ežero, kurie rodo, kad drebulės klonai šioje vietovėje nepertraukiamai auga mažiausiai 15 000 metų, bet per pastaruosius 60 000 metų buvo gana gausiai palieka pėdsakus“.
Pando netgi gali būti seniausias gyvas organizmas Žemėje. Kiti pretendentai yra kitas kloninis medis iš Tasmanijos Lomatia tasmanica, kurio amžius vertinamas mažiausiai 43 000 metų – ir Posidonia oceanica jūros žolių plotelis Viduržemio jūroje, kuriam gali būti iki 200 000 metų.
Tyrimas publikuotas „arXiv“.
Parengta pagal „New Scientist“.
