Tyrėjai paskaičiavo, kad jei kiekvienai Žemės šimpanzei duotume po rašymo mašinėlę, jos neatkurtų Williamo Shakespeare'o darbų – net jei spausdintų iki Visatos šiluminės mirties.
Remiantis begalybės beždžionių teorija, jei turėtume begalybę primatų, ar vienas primatas turėtų begalę laiko, tuomet bet koks tekstas būtų atspausdintas begalę kartų. Teoremos kilmė nėra aiški, bet ji įprastai priskiriama matematikui Émile Borel arba biologui Thomas Henry Huxley. Tačiau bendra idėja gali netgi siekti Aristotelio Metaphysics.
Stephenas Woodcockas iš Sidnėjaus Technologijos universiteto (Australija) sako, kad nors teorema matematiškai teisinga, ji yra „visiškai klaidinanti“. „Begalinės Visatos ar begalės beždžionių realybė mums netinka,“ – teigia mokslininkas.
Jis su kolega Jay Falletta (irgi iš to paties universiteto) matematiškai patikrino realistiškesnę prielaidą, kurią vadina galutinės beždžionės teorema.
Jų vertinimu, kad vienai šimpanzei tektų 300 000 000 kartų paspausti atsitiktinius klavišus, kol ji parašytų žodį „banana“ – o tikimybė, kad viena iš tų 200 000 beždžionių atliktų šį kuklų pasiekimą per savo gyvenimą, tėra 5 procentai.
Tačiau užduočiai sudėtingėjant, tikimybė labai greitai artėja link nulio – tad tikimybė, kad šimpanzė atsitiktinai parašytų „I chimp therefore I am“ (liet. esu šimpanzė, taigi, egzistuoju) tėra 1 iš 10 milijonų milijardų milijardų.
Visiems W. Shakespeare'o darbams, kuriuos sudaro beveik 885 000 žodžių, tektų atsitiktinius klavišus paspausti 10⁷⁴⁴⁸³⁶⁶ kartų – kam prisireiktų daug daugiau laiko, nei tikėtina Visatos gyvavimo trukmė.
„Paskaičiavome atvejus nuo vienos beždžionės iki begalybės beždžionių ir galime kategoriškai teigti, kad taip nenutiks, – sako S. Woodcockas. – Jei kiekvienas Visatos atomas pats būtų Visata, tai vis viena nenutiktų.“
Astronomiškai maža artimiausių žmogaus giminaičių gebėjimo rašyti W. Shakespeare'o kūrinius tikimybė pabrėžia, kaip nuostabu, kad žmonės turi tokius gebėjimus, sako S. Woodcockas. „Mes patys esame loterijoje laimėjusios šimpanzės“, – pabrėžia jis.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Franklin Open“. Parengta pagal „New Scientist“.
