Tokios yra mokslinio tyrimo, kuriame, naudojant genetinius žymenis, nustatytas aiškesnis ryšys tarp kofeino kiekio, KMI ir antro tipo diabeto rizikos, išvados.
Tyrėjų komanda iš Karolinskos instituto Švedijoje, Bristolio universiteto Jungtinėje Karalystėje ir Londono imperatoriškojo koledžo Jungtinėje Karalystėje teigia, kad kofeino turinčius gėrimus be kalorijų būtų galima ištirti kaip galimą priemonę, padedančią sumažinti kūno riebalų kiekį.
„Genetiškai numatyta didesnė kofeino koncentracija plazmoje buvo susijusi su mažesniu KMI ir mažesne viso kūno riebalų mase, – rašo tyrėjai. – Be to, genetiškai prognozuojama didesnė kofeino koncentracija plazmoje buvo susijusi su mažesne antro tipo diabeto rizika. Apskaičiuota, kad maždaug pusė kofeino poveikio antro tipo cukriniam diabetui pasireiškė per KMI sumažėjimą“, – rašo mokslininkai.
Atliekant tyrimą buvo naudojami iš esamų genetinių duomenų bazių surinkti kiek mažiau nei 10 000 žmonių duomenys, daugiausia dėmesio skiriant konkrečių genų, kurie, kaip žinoma, yra susiję su kofeino skilimo greičiu, variacijoms arba jų artimiesiems.
Asmenys, kurių genai (t. y. CYP1A2 ir jį reguliuojantis genas, vadinamas AHR) yra pakitę, linkę lėčiau skaidyti kofeiną, todėl jis ilgiau išlieka kraujyje. Tačiau jie taip pat linkę vartoti mažiau kofeino.
Siekiant nustatyti tikėtiną priežastinį ryšį tarp variacijų – tokių ligų kaip diabetas, kūno masė ir gyvenimo būdas – buvo taikomas Mendelio atsitiktinių imčių metodas.
Nors buvo nustatytas reikšmingas ryšys tarp kofeino kiekio, kūno masės indekso ir antro tipo diabeto rizikos, nenustatyta jokio ryšio tarp kofeino kiekio kraujyje ir širdies bei kraujagyslių ligų, įskaitant prieširdžių virpėjimą, širdies nepakankamumą ir insultą. Ankstesniuose tyrimuose buvo nustatyta, kad saikingas ir santykinai didesnis kofeino vartojimas yra susijęs su geresne širdies sveikata ir mažesniu kūno masės indeksu, o naujasis tyrimas išsamiau papildo tai, kas jau žinoma apie kavos poveikį organizmui.
Taip pat svarbu nepamiršti, kad ne visas kofeino poveikis organizmui yra teigiamas – todėl reikia atsargiai vertinti jo vartojimo naudą. Tačiau šis naujausias tyrimas yra svarbus žingsnis vertinant, koks kofeino kiekis yra aukso vidurys.
„Nedideli trumpalaikiai tyrimai parodė, kad vartojant kofeiną mažėja svoris ir riebalų masė, tačiau ilgalaikis kofeino vartojimo poveikis nežinomas“, – skelbia tyrėjai.
Komanda mano, kad šis ryšys gali būti susijęs su tuo, kad kofeinas organizme didina termogenezę (šilumos gamybą) ir riebalų oksidaciją (riebalų pavertimą energija), o abu šie veiksniai yra svarbūs bendrai medžiagų apykaitai.
Tačiau norint patvirtinti priežastį ir pasekmę, reikės atlikti daugiau tyrimų. Nors šiame tyrime dalyvavo didelė imtis, Mendelio atsitiktinių imčių metodas nėra neklystantis – todėl vis dar gali būti, kad įtakos turi ir kiti veiksniai, į kuriuos šiame tyrime nebuvo atsižvelgta.
„Atsižvelgiant į tai, kad kofeino vartojama daug visame pasaulyje, net ir nedidelis jo poveikis medžiagų apykaitai gali turėti svarbių pasekmių sveikatai“, – rašo tyrėjai.
Tyrimas 2023 m. buvo paskelbtas žurnale „BMJ Medicine“.
Parengta pagal „Science Alert“.
