Pasirodo, tokios vietos yra net dvi: viena Kenijoje, kita – Etiopijoje.
Klausimas, kas yra seniausia pasaulio archeologinė vietovė, yra „tema, kuri pastaruoju metu suskaldė archeologų bendruomenę“, – sako Keiptauno universiteto Pietų Afrikoje vyresnysis archeologijos dėstytojas Yonatanas Sahle.
Pirmojoje vietovėje, pavadintoje Lomekwi 3, yra homininų kaulų ir akmeninių artefaktų, ji yra ant žemos kalvos Vakarų Turkanoje, Kenijoje. 2015 m. žurnale „Nature“ paskelbtame tyrime mokslininkai pranešė, kad, datuodami nuosėdas, kuriose buvo rasti artefaktai, jie nustatė, kad vietovės amžius yra apie 3,3 mln. metų.
Šie radiniai „žymi naują žinomų archeologinių įrašų pradžią“, žurnalo straipsnyje rašė mokslininkų komanda. Tikėtina, kad įrankius sukūrė Australopithecus afarensis – homininai (žmonių protėviai ir jų giminaičiai), kurie tuo metu klestėjo regione.
Radimvietė yra miškingoje vietovėje ant nedidelės kalvos netoli Turkanos ežero. Gali būti, kad A. afarensis naudojo akmeninius įrankius riešutams skaldyti. Tačiau neaišku, kiek žmonių gyveno šioje vietoje.
„Lomekwi 3 yra seniausia žinoma archeologinė vietovė pasaulyje, – sako ir Turkanos baseino instituto direktoriaus pavaduotojas bei vienas iš straipsnio bendraautorių Jasonas Lewisas.
Tyrime nedalyvavęs Dartmuto koledžo antropologijos docentas Jeremy DeSilva sutinka, kad Lomekwi 3 yra seniausia žinoma archeologinė vietovė, tačiau pažymi, kad ne visi mokslininkai su tuo sutinka. „Lomekwi 3 yra prieštaringai vertinama, o kai kurie mūsų kolegos vis dar nėra įsitikinę šių įrankių senumu“, – sako jis.
Iš tiesų keliuose naujausiuose straipsniuose „abejojama Lomekwi 3 artefaktų statusu, teigiant, kad kai kurie artefaktai iš tikrųjų buvo rasti ne tokiame kontekste, kad būtų galima tiksliai nustatyti jų amžių“, sako George’o Washingtono universiteto (JAV) antropologijos profesorius Davidas Braunas. Kitaip tariant, artefaktai gali būti datuojami ne tuo pačiu metu kaip nuosėdos, kuriose jie buvo rasti.
Y. Sahle yra vienas iš tų archeologų. „Daugeliui iš mūsų – taip pat ir man – nedviprasmiški seniausių archeologinių radinių įrodymai yra 2,6 mln. metų senumo akmeniniai įrankiai iš Gonos“, – sako jis kalbėdamas apie radinius prie Kada Gonos upės Afare, Etiopijoje. Jis pažymėjo, kad Lomekwi 3 datavimo rezultatai yra ginčytini, ir jis pats labai abejoja, ar toje vietovėje rastos liekanos siekia 3,3 mln. metų.
Lomekwi 3 tyrimas buvo paskelbtas palyginti neseniai, o Gonos tyrimas buvo paskelbtas prieš kelis dešimtmečius, ir atlaikė akademinį tyrimą, pasakoja Y. Sahle. „Išvados apie Gonos archeologinių rinkinių chronologinį ir elgsenos kontekstą padarytos per dešimtmečius, todėl jos atlaikė laiko išbandymą“, – sako jis.
Akmeninius įrankius Gonoje galėjo pasigaminti Australopithecus garhi – žmogaus protėvis, gyvenęs Rytų Afrikoje maždaug prieš 2,5 mln. metų. Šios rūšies fosilijų rasta šalia akmeninių įrankių, ir jie galėjo būti vieni pirmųjų žmonių protėvių, kurie pasigamino sudėtingus akmeninius įrankius.
„Skelbiant teiginius apie Lomekwi, jie nebuvo tinkamai įrodyti, o naujų įrodymų [nebuvo] pateikta, nepaisant kelių gerai apgalvotų kritinių pastabų dėl pirminio pranešimo žurnale „Nature“, – sako Kalifornijos universiteto (JAV) Žmogaus evoliucijos tyrimų centro vienas iš direktorių Timas White’as. Jis sutinka, kad Gona turi geriausius vienareikšmiškus įrodymus, jog būtent čia yra seniausia archeologinė vietovė.
Kita vertus, kai kurie mokslininkai pritaria minčiai, kad Lomekwi yra senesnė už Goną. Smitsono universiteto (JAV) Žmogaus kilmės programos direktorius Rickas Pottsas įsitikinęs, kad Lomekwi 3 „yra seniausia vietovė, kurioje yra tvirtų akmens skaldymo akmeniu įrodymų“, t. y. seniausia vietovė, kurioje yra žmonių protėvių pagamintų akmeninių artefaktų.
Mokslininkas pažymi, kad akmeniniai artefaktai Lomekwi 3 vietovėje skiriasi nuo rastų Gonoje: jie yra grubesni ir galėjo būti visai nenaudojami kaip įrankiai. Lomekwi 3 akmens artefaktuose „matyti nepatogus uolienų apskaldymas, įskaitant dideles, storas, netaisyklingos formos nuoskalas, kurios galėjo būti atsitiktiniai šalutiniai skaldymo produktai – kokiu tikslu, šiuo metu niekas nežino“, – teigia R. Pottsas ir pažymi, kad Lomekwi 3 gyventojai galėjo ne kurti įrankius, o dėl nežinomų priežasčių daužyti uolienas. Net jei Lomekwi 3 artefaktai nebuvo naudojami kaip įrankiai, jie vis tiek būtų laikomi žmonių sukurtais artefaktais.
„Esu linkęs manyti, kad Australopithecus afarensis galėjo pasigaminti akmeninius įrankius“, – sako Nevados universiteto antropologijos docentas Brianas Villmoare'as. tačiau pažymi, kad Lomekwi 3 artefaktų netyrė.
Trečias kandidatas?
D. Braunas teigia, kad jei būsimi lauko tyrimai neišsklaidys abejonių dėl Lomekwi 3 datavimo, jo antrasis seniausios archeologinės vietovės pasirinkimas būtų Ledi-Geraru Afare, Etiopijoje, kuri datuojama maždaug 2,8 mln. metų.
Ledi-Geraru vietovėje mokslininkai rado dalinį hominino apatinį žandikaulį su dantimis, ir ištyrę aplinkinių nuosėdų amžių, nustatė jo amžių. 2015 m. jie apie tai pranešė žurnale „Science“.
Y. Sahle yra išreiškęs abejones ir dėl šios radimvietės datavimo – teigdamas, kad ji gali būti gerokai jaunesnė nei 2,8 mln. metų, ir kad Gona yra radimvietė, turinti geriausius vienareikšmiškus įrodymus, rašo „Live Science“.
