Kadangi šis senovinis stalo žaidimas – dar žinomas kaip „58 skylės“, nes lentoje yra būtent toks skylių skaičius – pirmą kartą buvo atrastas Egipte (XIX a. pabaigoje), vyravo teorija, kad šis senovinis žaidimas ir buvo išrastas ten. Tačiau gali paaiškėti, kad tai – netiesa. Neseniai žurnale „European Journal of Archaeology“ paskelbtame tyrime išsamiai aprašoma, kad Abšerono pusiasalyje (dabartiniame Azerbaidžane) aptiktos šešios šio žaidimo lentos, kurios perrašo senovinę žaidimo, jau laikomo vienu seniausių pasaulyje, istoriją.
„Penkiasdešimt aštuonių skylių žaidimas yra vienas iš seniausių žinomų žaidimų, – rašo tyrimo autoriai. – Bet taip pat vienas iš mažiausiai suprantamų. Nauji įrodymai iš Kaspijos jūros pakrantės rodo, kad šį žaidimą anksti įsisavino viduriniojo bronzos amžiaus sezoniniai gyvulių ganytojai trečiojo tūkstantmečio pabaigoje ir antrojo tūkstantmečio prieš mūsų erą pradžioje.“
Šios lentos buvo iškaltos akmenyje arba išdrožtos ant medžio gabalo, jų centruose išdėstytos dvi lygiagrečios linijos po 10 skylučių. Aplink centrinę dešimties skylučių liniją yra 38 skylučių lankas, todėl iš viso kiekvienoje lentoje yra 58 skylutės. Dažnai skylės būdavo pažymėtos arba sujungtos viena su kita linija – o tai greičiausiai reiškė, kad figūrėlės turėtų judėti per sujungtas skyles, panašiai kaip šiuolaikiniame žaidime „Cirkas“ (angl. Snakes and ladders).
Žaidimas skirtinuose regionuose skyrėsi – kaip priklausomai nuo vietovės skyrėsi ir jungiamosios linijos, o ir pačios lentos buvo skirtingų formų. Egipte dažnai būdavo naudojamos kirvio ašmenų arba skydo formos lentos, Mesopotamijoje populiari buvo „smuiko“ forma, o kituose regionuose – ovalo forma (nors ir rečiau).
Šios žaidimų lentos datuojamos laikotarpiais nuo viduriniojo bronzos amžiaus iki geležies amžiaus, jų rasta įvairiuose regionuose, įskaitant Egiptą, Mesopotamiją ir Iraną. Atradimas Azerbaidžane – nepaisant to, ar naujai aptiktos lentos yra senesnės už ankstesnius radinius, ar ne – rodo, kad žaidimas buvo populiarus visose kultūrose ir socialinėse bei ekonominėse grupėse, ir parodo, kad jo kilmė, plitimas ir visuomeninis kontekstas buvo daug platesnis, nei manyta iš pradžių.
Seniausia Azerbaidžane rasta lenta buvo iškalta akmenyje ir rasta pastogėje, kurią viduriniojo bronzos amžiaus laikotarpiu naudojo piemenys. Ši konstrukcija gali būti žaidimo pavyzdys prieš tai, kai jam populiarėjant buvo padarytos modifikacijos. Anksčiau seniausias datuotas pavyzdys buvo iš kapo, kuris greičiausiai priklausė vienam iš faraono Mentuhotepo II pareigūnų, ir buvo datuojamas maždaug 1975 m. pr. m. e.
„Penkiasdešimt aštuonių skylių lentos pietvakarių Azijoje skirtingumas, taip pat ankstyvas jos atsiradimas ir ilgaamžiškumas šioje teritorijoje leidžia daryti tvirtesnę prielaidą, kad jos kilmė yra šiauriau nei Egiptas, – skelbiama tyrime. – Akivaizdu, kad viduriniojo bronzos amžiaus žaidimų kultūros, apėmusios šiaurės rytų Afriką ir vakarų Aziją, apėmė ir Kaukazo regioną.“
Tyrime teigiama, kad lentų ir senovės žmonių grupių buvimo vietos bei sąsajos rodo, jog žaidimas plito ne užkariavimų, bet prekybos keliais. „Žaidimai ypač palankūs ryšiams tarp prekybininkų užmegzti, nes žaidimai yra vienas iš būdų, kuriais žmonės vertina patikimumą, informuodami apie būsimus socialinius ir ekonominius santykius – rašo tyrėjai. – Kad ir kokia būtų penkiasdešimt aštuonių skylių žaidimo kilmė, jį greitai perėmė ir žaidė įvairūs žmonės – nuo Viduriniosios karalystės Egipto kilmingųjų iki piemenų Kaukaze, nuo senųjų asirų prekybininkų Anatolijoje iki darbininkų, stačiusių Viduriniosios karalystės piramides.“
