Tokia išvada padaryta atlikus „medžiotojų būrių“, kuriuos sudarė vienas aštuonkojis ir kelių rūšių žuvys, tyrimą. Pastebėta, kad žuvys žvalgosi potencialaus grobio ir tada kviečia aštuonkojus, kad šie išbaidytų grobį iš plyšių, kurių žuvys negali pasiekti.
Be to, aštuonkojai muša žuvis, kurios tik plaukioja aplink medžiojantį būrį ir tikisi ką nors pagauti, o ne aktyviai padeda ieškoti grobio. „Jie supranta, kad šios žuvys juos išnaudoja“, – sako Eduardo Sampaio iš Maxo Plancko gyvūnų elgsenos instituto Vokietijoje.
Mėlynieji aštuonkojai (Octopus cyanea) paplitę Indijos – Ramiajame vandenynuose, aptinkami visur nuo Raudonosios jūros iki Havajų. Jie medžioja apsivyniodami aplink objektus (pavyzdžiui, akmenis), tarp savo čiuptuvų suformuodami maišą su membrana, kuris sulaiko mažus gyvūnus.
Medžiotojų grupės, kurias sudaro vienas mėlynasis aštuonkojis ir kelios žuvys – dažniausiai skirtingų rūšių – pirmą kartą aprašytos praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje, sako E. Sampaio, tačiau buvo manoma, kad žuvys tiesiog seka paskui aštuonkojį ir bando pagauti grobį, kuris ištrūksta.
Per 120 valandų nardymo Raudonojoje jūroje E. Sampaio kamera užfiksavo 13 tokių grupinių medžioklių. Tada jo komanda rankiniu būdu išskyrė trimačius grupės narių judesius įrašuose, kad juos būtų galima statistiškai analizuoti.
„Ne tik žuvys seka paskui aštuonkojį, bet ir aštuonkojis neabejotinai seka paskui žuvis, – pasakoja mokslininkas. – Jei žuvis juda tiesiai ir greitai link vienos vietos, tai yra stiprus signalas visiems grupės nariams, kad ten yra kažkas įdomaus.“
Jei aštuonkojis ignoruoja šį judesį, žuvis plaukioja pirmyn ir atgal. „Jos plaukia tarp vietos ir aštuonkojo, bandydamos atkreipti jo dėmesį“, – aiškina E. Sampaio.
Aštuonkojų elgesys būriuose taip pat skiriasi. Kai mėlynasis aštuonkojis medžioja vienas, jis atlieka daug trumpų greitai vienas po kito. Kai jis yra su žuvimis, jis daro mažiau apsivertimų, bet jie trunka ilgiau, kartais ilgiau nei minutę..
Tyrėjai nustatė, kad medžioklės būriuose dažniausiai būna šešių rūšių žuvys. Iš jų geriausi medžioklės partneriai buvo mėlynosios ožkažuvės (Parupeneus cyclostomus), kurios aktyviai ieškojo grobio ir vedė aštuonkojus prie jo. Mažiausiai tikėtina, kad grobį suras dryžuotieji jūriniai ešeriai (Epinephelus fasciatus).
Atrodo, kad aštuonkojai tai pripažįsta. Jie tik tris kartus smogė mėlynajai ožkažuvei, o dryžuotajam jūriniam ešeriui – 27 kartus.
Neaišku, ar aštuonkojai gali įsiminti atskiras žuvis, kurios anksčiau buvo naudingos arba bandė naudotis padėtimi. Šį aspektą sunku tirti, nes mėlynųjų aštuonkojų praktiškai neįmanoma atskirti, nebent jie turi kokią nors akivaizdžią žymę – pavyzdžiui, trūkstamą čiuptuvą, sako E. Sampaio.
„Galiu pasakyti, kad aštuonkojai yra teritoriniai gyvūnai. Kai kurios iš šių žuvų taip pat yra teritorinės. Taigi, yra didelė tikimybė, kad laikui bėgant šios sąveikos vyksta su tais pačiais individais“, – sako jis.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Nature Ecology & Evolution“.
Parengta pagal „Live Science“.
