Neįtikėtinas elgesys: kad nuspręstų ar gali laimėti kovą, žuvys pasinaudoja veidrodžiu

Mažosios mėlynosios lūpažuvės (Labroides dimidiatus) yra nepaprastai ryškios. Šios piršto dydžio koralinių rifų žuvys buvo pirmosios žuvys, įveikusios veidrodžio testą – įprastą vertinimą, kuriuo siekiama nustatyti, ar gyvūnas atpažįsta, kad atspindys yra jo paties, o ne kitas gyvūnas. Dabar mokslininkai nustatė, kad šios žuvys naudoja savo atvaizdą, kad susidarytų savo kūno dydžio vaizdą, kurį gali palyginti su kitais.

Pirmiausia Taiga Kobayashi iš Osakos metropoliteno universiteto Japonijoje ir jo kolegos patikrino žuvų norą pulti. Prie stiklinės akvariumo sienelės jie pritvirtino kitos lūpažuvės atvaizdą, kuris buvo arba 10 proc. didesnis, arba mažesnis už tikrąją žuvį. Nepriklausomai nuo to, kokio dydžio buvo nuotraukoje pavaizduotas žuvies modelis, stipriai teritoriškos mažosios mėlynosios lūpažuvės stojo į kovą.

Tada jie pakartojo bandymą, bet pridėjo veidrodį – ir žuvys apžiūrėjo savo atspindį. Tačiau kai tyrėjai prie stiklo pakėlė didesnės ar mažesnės lūpažuvės nuotrauką, žuvys rinkosi kovoti tik su mažesniais varžovais.

„Tai buvo netikėta, nes mes buvome susidarę nuomonę, kad ši žuvis visada rodo agresiją prieš konkurentus, nepriklausomai nuo jų dydžio“, – sako T. Kobajaši.

Akvariumas buvo perskirtas taip, kad lūpažuvė negalėjo vienu metu matyti savo atspindžio ir konkuruojančios žuvies nuotraukos – todėl mokslininkai mano, kad žuvys turi lyginti atvaizdą su mintyse įsivaizduojamu apytiksliu savo kūno dydžiu.

Mažosios mėlynosios lūpažuvės išsivystė aplinkoje be veidrodžių – tad kaip jos įgijo šį įgūdį? Nesvarbu, ar tai būtų laboratorijoje, ar gamtoje, žuvims naudinga žinoti, kokio dydžio jos yra, prieš pradedant kovą, sako T. Kobayashi. Kitaip tariant, žuvys buvo pakankamai protingos, kad veidrodį panaudotų kaip sprendimo priėmimo priemonę.

Tyrimas paskelbtas žurnale „Scientific Reports“.