Jei kada nors matėte katę prie uždarytų durų, galbūt pastebėjote, kaip stipriai ją tai erzina. Jos gali kišti leteną po durimis, pradėti lakstyti prie durų ar net jas pulti – ir susijaudinusios miauksėti. Tačiau kodėl katės taip nekenčia uždarytų durų?
Ekspertai teigia, kad tam įtakos turi ir evoliucija, ir patys gyvūnų šeimininkai.
Iš dalies katės taip elgiasi dėl to, kad yra smalsios ir turi baimę praleisti kažką svarbaus (angl. fear of missing out, FOMO), sako sertifikuota veterinarijos elgsenos specialistė dr. Karen Sueda.
Katės iš prigimties yra smalsios būtybės ir mėgsta stebėti viską, kas vyksta jų teritorijoje, į kurią įeina ir šeimininko namai. Toks elgesys padeda joms išlikti gyvoms laukinėje gamtoje.
Uždarytos durys, anot, kačių elgsenos specialistės Jane Ehrlich, kelią joms nepasitenkinimą dėl kelių priežasčių: jos nemėgsta, kai nėra galimybės rinktis, nemėgsta, kai negali kažko kontroliuoti, ir nemėgsta permainų. Nors katės nebūtinai nori dalyvauti visame, kas vyksta už durų, jos nori žinoti, kas vyksta.
Be to, katėms patinka šeimininkų dėmesys – o uždarytos durys jį atima. 2017 m. žurnale „Behavioural Processes“ paskelbtame tyrime teigiama, kad dauguma kačių pirmenybę teikia bendravimui su žmogumi, o ne kitiems dirgikliams, įskaitant maistą ir žaislus. Be to, katės nesupranta, kad durys uždarytos yra tik laikinai, teigia kačių elgsenos konsultantė Ingrid Johnson.
„Jos tiesiog žino, kad vieta, į kurią anksčiau galėjo patekti, kur jautėsi saugios, kur mėgsta miegoti, snausti, valgyti ar pan., dabar staiga atimta, – sako I. Johnson. – Kai kontroliuojame savo kačių veiklą, sukeliame joms stresą.“
Kad sumažintų savo augintinių nerimą, kačių šeimininkai turėtų nuosekliai riboti namų zonas, į kurias gali patekti jų katės, teigia I. Johnson. Jei, pavyzdžiui, nenorite, kad katė būtų valgomajame, neuždrauskite į jį patekti tik tada, kai pas jus ateina svečių: uždrauskite į jį patekti visą laiką.
Nors katės prie uždarų durų dažnai elgiasi taip, lyg norėtų atkreipti į save dėmesį, kartais jos iš tikrųjų patiria kančią. K. Sueda sakė, kad toks elgesys, kaip besaikis miauksėjimas ir šnypštimas, rodo, kad katė iš tiesų yra nusiminusi.
Parengta pagal „Live Science“.
