Kai tyrimo metu dalyviams buvo parodyta suaugusio žmogaus nuotrauka su keturiais galimais vardo pasirinkimais, jie pasirinko teisingą vardą daug dažniau nei tai įmanoma padaryti atsitiktinai. Tačiau kai buvo rodomi vaikų veidai, tyrimo dalyviams ne taip gerai sekėsi suderinti veidus su vardais.
Tyrimo rezultatai leidžia daryti prielaidą, kad subrendę esame linkę keisti savo išvaizdą, kad ji geriau atitiktų mūsų vardą – nesvarbu, ar tai būtų šukuosena, makiažas, akiniai, auskarai ar net veido išraiškos.
„Įrodėme, kad egzistuoja socialinis konstruktyvizmas – tai, ko iki šiol buvo beveik neįmanoma empiriškai patikrinti, – teigia Izraelio Reichmano universiteto rinkodaros ekspertė Yonat Zwebner. – Socialinis konstruktyvizmas yra toks stiprus, kad gali paveikti žmogaus išvaizdą. Šios išvados leidžia suprasti, kokią reikšmę gali turėti kiti dar svarbesni už vardus veiksniai –pavyzdžiui, lytis ar etninė priklausomybė.“
Anksčiau tyrimuose buvo rasta duomenų, kad asmens veidas suponuoja jo vardą. Tačiau nebuvo aišku, ar taip atsitiko todėl, kad žmonėms buvo suteikti vardai, atitinkantys jų įgimtus veido bruožus, kai jie buvo kūdikiai, ar laikui bėgant jų išvaizda pasikeitė, kad geriau atitiktų jų vardą.
Šiame tyrime ši teorija buvo tikrinama pasitelkus žmones ir mašininio mokymosi algoritmus. Jį atliko Reichmanno universiteto ir Jeruzalės hebrajų universiteto (Izraelis) mokslininkai.
Testo metu 8–12 metų vaikai ir vyresni nei 18 metų suaugusieji buvo paprašyti sugretinti vaikų ir suaugusiųjų veidus – ir jiems tinkančius vardus, iš atsakymų variantų.
Tiek jauni, tiek vyresni dalyviai vienodai gerai priskyrė suaugusiųjų veidus prie juos atitinkančių vardų, tačiau jiems nepavyko to paties padaryti su 9 ar 10 metų amžiaus vaikais.
Net kai šių jaunų žmonių veidai buvo skaitmeniniu būdu pasendinti, kad atrodytų kaip suaugusiųjų, dalyviai nesugebėjo atspėti jų vardų daugiau nei tai būtų galėję padaryti atsitiktinai – o tai rodo, kad žmogaus veido išvaizda po vaikystės keičiasi taip, kad laikui bėgant geriau derėtų prie jo vardo.
Atliekant tolesnį bandymą mašininio mokymosi algoritmai buvo apmokyti apdoroti veido atvaizdų duomenų rinkinį. Algoritmas, kaip ir atlikę bandymą žmonės, atskleidė, kad suaugusieji, turintys tą patį vardą, yra labiau panašūs vienas į kitą nei suaugusieji, turintys skirtingus vardus.
Tačiau to paties nebuvo galima pasakyti apie vaikus, turinčius tuos pačius vardus.
„Šie rezultatai rodo, kad net mūsų veidui gali daryti įtaką toks socialinis veiksnys kaip vardas, o tai patvirtina stiprų socialinių lūkesčių poveikį“, – rašo Y. Zwebner ir jos kolegos.
Mokslininkai aiškina, kad bėgant metams žmonės gali įsisavinti su vardu susijusius lūkesčius ir savybes, „sąmoningai ar nesąmoningai įtraukdami juos į savo tapatybę ir pasirinkimus“.
Dabar tyrėjai nori sužinoti, kokio amžiaus sulaukęs žmogus pradeda pasižymėti stereotipais, susijusiais su jo vardu.
Tyrimas paskelbtas žurnale „PNAS“.
Parengta pagal „Science Alert“.
