Kivu ežeras yra vienas iš Didžiųjų Afrikos ežerų, esančių ties tektoninių plokščių riba, vadinama Rytų Afrikos riftu. Rifte Somalio tektoninė plokštė dreifuoja į rytus ir tolsta nuo likusios žemyno dalies Nubijos plokštės. (Nubijos plokštė kartais dar vadinama Afrikos plokšte). Dėl šio judėjimo regione vyksta vulkaninis ir seisminis aktyvumas, kuris savo ruožtu iš Žemės plutos gelmių į paviršių – ir į Kivu ežero gelmes – perduoda dujas.
Kivu ežeras yra daug didesnis nei Nyoso ar Monouno ežeras: jo ilgis – 90, plotis – 50 km, o gylis – iki 475 m. Ežeras turi neįprastą sluoksniuotą struktūrą, nes tik viršutiniuose 60 m gylio sluoksniuose vanduo reguliariai maišosi – o apatiniai sluoksniai statiški, „National Geographic“ sako Minesotos Duluto universiteto (JAV) fizikinės ir geocheminės limnologijos profesorius Sergejus Kacevas. Toks griežtas atskyrimas reiškia, kad iš ežero dugno besiveržiantis CO2 ir metanas įstringa ir kaupiasi apatiniame sluoksnyje, esančiame 260 m gylyje ir žemiau.
Kivu ežero dugne yra maždaug 300 kubinių kilometrų CO2 ir 60 kubinių kilometrų metano, teigia S. Kacevas, ir čia taip pat patenka vandenilio sulfido dujos iš Žemės plutos gelmių.
Ir šis toksiškas kokteilis netrukus gali sprogti aplinkiniame tankiai apgyvendintame regione, sakė Kacevas.
Sprogimas išlaisvintų didžiulį dujų debesį, kuris kabotų virš ežero nuo kelių dienų iki kelių savaičių ir galiausiai išsisklaidytų atmosferoje, „National Geographic“ aiškina inžinierius, Kanadoje įsikūrusios bendrovės „Hydragas Energy“, kuri planuoja išgauti metaną iš Kivu ežero ir gaminti elektros energiją, įkūrėjas Philipas Morkelas. „Kai ežeras pasieks 100 proc. prisotinimą [dugno sluoksnyje], o šiuo metu jis yra apie 60 proc., jis savaime išsiverš“, – teigia specialistas.
Jo teigimu, tuo metu ežeras per vieną dieną galėtų išleisti 5 proc. viso pasaulio metinio šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Tokio sprogimo aukų skaičius būtų stulbinantis. Kivu ežero pakrantėje gyvena apie 2 mln. žmonių, ir „jei kas nors atsidurtų tame debesyje, jį nužudyti užtektų minutės“.
Nors mokslininkai gali nustatyti, kiek dujų yra ežere, ir taip įvertinti sprogimo riziką, katastrofą gali sukelti ir kiti, mažiau nuspėjami veiksniai. Pavyzdžiui, žemės drebėjimas arba staigus lavos įsiveržimas gali sujaukti ežero sluoksnius ir sukelti išsiveržimą, sako S. Kacevas.
Riziką taip pat gali kelti šiuo metu vykdomos pastangos išpumpuoti metaną iš ežero, pastebi jis. Metano gavyba Ruandos pusėje pradėta 2016 m., siekiant sumažinti sprogimo grėsmę ir kartu tiekti energiją šalies elektros tinklams. Tačiau kai kurie ekspertai įspėja, kad, pažeidus ežero struktūrą, ši operacija gali sukelti tą patį sprogimą, kurio bandoma išvengti.
„Tai yra kompromisas tarp saugumo ir komercinio panaudojimo ilgalaikėje perspektyvoje“, – sako S. Kacevas. Gavybos įmonės pumpuoja vandenį iš apatinio sluoksnio, šalina metaną ir nudujintą vandenį grąžina į viršutinį sluoksnį. „Vandeniui grimztant žemyn susidaro pliūpsnis“, kuris didina sprogimo pavojų, teigia mokslininkas.
Parengta pagal „Live Science“.
