Abu Dabio mangrovių iniciatyva (ADMI) yra dalis nacionalinio projekto, kuriuo iki 2030 m. JAE bus pasodinta 100 mln. mangrovių medžių.
Vien tik 2023 m. pagal šią iniciatyvą naudojant specialiai pritaikytus dronus išplatinta daugiau kaip šeši milijonai sėklų. Kiekvienas dronas gabena iki 6000 Avicennia marina sėklų, kurių sėjos sistema mėto jas žemyn, užtikrindama, kad jos įstrigtų potvynio ir atoslūgio dumble ir galėtų sėkmingai daugintis.
Dronai skraidina sėklas pagal gamtinį modelį, kad daigai turėtų geriausią galimybę augti. „Viskas yra autonomiška, – pasakoja Cory Rhodesas iš bendrovės „Distant Imagery“, kuri Abu Dabio aplinkos agentūros užsakymu projektuoja ir eksploatuoja dronus. – Viskas sodinama tik tose vietose, kuriose yra didžiausia augimo tikimybė“, – sako jis.
„Mes nesodiname tiesiomis linijomis, nesodiname nė viename iš baseinų ar kanalų, o sistema atsižvelgia į jau esančius medžius, kad išjungtų ir įjungtų sistemą. Kai viskas bus baigta, tai yra tarsi natūraliausias miškas, kokį tik galime sukurti“, – teigia specialistas.
Mokslininkų komanda padeda įgyvendinti projektą, nustatydama geriausią vietą apsaugai ir atkūrimui, įvertindama dirvožemio sąlygas, vandens kokybę, apytaką ir potvynio užliejimo lygį kiekvienoje būsimoje vietoje, o vėliau juos stebi kelerius metus.
„Mūsų pagrindinis prioritetas pirmiausia yra apsaugoti tai, kas natūraliai egzistuoja, o paskui šiek tiek pagerinti tai ir moksliškai pagrįstomis atkūrimo pastangomis, – sako Abu Dabio aplinkos agentūros mokslininkė Nessrine Alzahlawi. – Mes nesiekiame sukurti naujų buveinių, pakeisti esamų natūralių ar imtis didelio masto miškų atkūrimo plotų. Mes stengiamės atkurti arba sustiprinti natūralias ekosistemas moksliškai pagrįstu būdu.“
Tikimasi, kad ADMI projekto metu įgytos žinios bus pritaikytos kituose mangrovių auginimo regionuose. „Mangrovės yra tikri klimato superherojai, – sako projekto partnerės Londono zoologijos draugijos išsaugojimo ir politikos direktorius Andrew Terry. – Pasaulyje liko apie 147 000 kvadratinių kilometrų mangrovių, tačiau istoriškai jos patyrė didelį spaudimą. Labai norėjome bendradarbiauti su kolegomis JAE, kad šios žinios ir parama pasiektų žemę biologine įvairove turtingiausiose pasaulio vietose.“
Parengta pagal „New Scientist“.
