Begemotai yra vieni didžiausių sausumos gyvūnų, dažnai sveriantys daugiau nei 2000 kg. Tačiau kadangi jie daug laiko praleidžia vandenyje, mažiau žinome, kaip juda sausumoje.
Dabar tyrėjai nustatė, kad jie gali nemažai laiko išbūti pakilę orą – net 15 proc. savo žingsnių ciklo. Tai yra maždaug 0,3 sekundės.
Kai kurie kiti gyvūnai, įskaitant arklius (ir kai kuriuos žmones bėgikus), į orą pakyla gana lengvai. Tačiau didesniems gyvūnams tai neįprasta. Drambliai niekada neatsiplėšia nuo žemės visomis keturiomis kojomis.
Atlikti tyrimai taip pat nepateikė vieningos nuomonės, ar begemotų žingsnių ciklas labiau panašus į dramblių (kurie yra keturkojai, todėl kairiosios kojos juda į priekį kartu, o paskui dešiniosios), ar į arklių, kai jie bėga (įstrižai, kai priekinė koja sinchronizuojasi su priešinga gale esančia koja).
Tačiau naujuoju Karališkojo veterinarijos koledžo (JK) tyrimu nustatyta, kad begemotai beveik išimtinai juda tik įstrižai – nesvarbu, ar jie lėtai eina, ar bėga. Sausumos gyvūnams neįprasta taip pastoviai judėti.
Tirti begemotus nėra lengva, nes jie yra vieni pavojingiausių gyvūnų pasaulyje.
„Tai viena iš priežasčių, kodėl iki mūsų tyrimo mokslas mažai ką žinojo apie begemotų judėjimą, – sako žurnale „PeerJ“ paskelbto tyrimo pagrindinis autorius Johnas Hutchinsonas. – Su begemotais sunku dirbti, nes jie linkę būti vandenyje ir labai retai būna apmokyti būti tiriami zoologijos soduose.“
Todėl mokslininkai tyrė vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuoti begemotai iš Jorkšyro (JK) kurorto. Jie ištyrė 32 begemotų 169 judėjimo ciklus.
Mokslininkai teigia, kad rezultatai praplečia tai, ką žinome apie sausumos žinduolių gebėjimus, ir gali padėti sužinoti, kaip begemotai evoliucionavo. Praktiškai tai taip pat galėtų padėti veterinarams diagnozuoti ir prižiūrėti begemotų sužeidimus.
„Džiaugiamės galėdami pateikti pirmąjį tyrimą, kurio tikslas – atskleisti, kaip begemotai vaikšto ir bėga, – sako J. Hutchinsonas. – Buvome maloniai nustebinti, kai pamatėme, kaip begemotai greitai judėdami pakyla į orą – tai tikrai įspūdinga!“
Parengta pagal „BBC Science Focus“.
