Šis refleksas, vadinamas fotiniu čiaudulio refleksu, pastebimas mažiausiai nuo IV a. pr. m. e., kai senovės graikų filosofas ir mokslininkas Aristotelis iškėlė klausimą: „Kodėl žiūrėdamas į Saulę žmogus labiau linkęs čiaudėti?“
Klivlendo klinikos (JAV) duomenimis, fotinis čiaudulio refleksas dar vadinamas „autosominiu dominuojančiu komplikuotu helio-oftalminiu išsiveržimo sindromu“ – arba ACHOO (angl. autosomal dominant compelling helio-ophthalmic outburst syndrome). Šis refleksas yra autosominis dominuojantis genetinis požymis, t. y. žmogus turi 50 proc. tikimybę paveldėti šią reakciją į šviesą – jei vienas iš jo biologinių tėvų turi šį požymį, teigia JAV Nacionalinis biotechnologijų informacijos centras.
Fotinis čiaudulys paprastai pasireiškia susidūrus su ryškia – pavyzdžiui, Saulės – šviesa, ar nutinka stipriai pasikeitus apšvietimui: pavyzdžiui, įjungus šviesą tamsiame kambaryje. „Jį sukelia ne specialus šviesos bangos ilgis – jį sukelia šviesos intensyvumo pokytis“, – teigia Klivlendo klinikos Kvėpavimo instituto Alergijos ir klinikinės imunologijos skyriaus vadovas dr. Davidas Langas.
Fotinio čiaudėjimo reflekso stiprumas gali skirtis priklausomai nuo žmogaus. Kai kuriems fotinis čiaudulys pasitaiko tik retkarčiais. Kitiems ryški šviesa gali sukelti nevaldomą čiaudulį kelis kartus iš eilės.
1995 m. atlikto tyrimo metu nustatyta, kad 33 proc. iš maždaug 370 Alabamos akių klinikoje (JAV) apklaustų pacientų patyrė fotinį čiaudulį. Naujesniame 2019 m. Kinijoje atliktame tyrime nustatyta, kad tokia reakcija pasireiškė maždaug 25 proc. iš maždaug 3400 tirtų žmonių.
Mokslininkai vis dar tiksliai nežino, kas sukelia fotinį čiaudulį. Viena iš galimybių – ryški šviesa gali stimuliuoti trišakį nervą, kurio atšakos apima veidą. Šviesa, stimuliuojanti šaką, vedančią į akis, gali stimuliuoti ir šaką, vedančią į nosį, sako D. Langas.
2010 m. Kalifornijoje įsikūrusios genetinių tyrimų bendrovės „23andMe“ mokslininkai atrado dvi mutacijas, susijusias su fotiniu čiauduliu. Be to, 1995 m. Alabamoje atlikto tyrimo metu nustatyta, kad fotinis čiaudulys taip pat gali būti susijęs su nosies pertvaros iškrypimu. Tuo tarpu 2019 m. Japonijoje atliktame tyrime aptiktas galimas šio reflekso ir migrenos ryšys.
Fotinis čiaudulys paprastai yra visiškai nepiktybinis, „nors jis gali padidinti nelaimingo atsitikimo greitkelyje riziką – arba jei atliekate akrobatinį triuką, ar dirbate lauko aikštelėje, – sako „Orion Clinical Research“ medicinos direktorius dr. Williamas Howlandas. – Pagrindinis būdas suvaldyti fotinį čiaudulį – išeinant į lauką užsidėti akinius nuo saulės. Antihistamininiai vaistai, paprastai veikiantys alergiją, šio reflekso neveikia“.
Kitas galimas būdas išvengti fotinio čiaudulio „yra spaudžiant pirštu horizontaliai po nosies viduriu, sritį, – paakoja D. Langas. Tarsi pirštu vaizduotumėte ūsus“. 2019 m. Australijoje atliktas tyrimas rodo, kad toks spaudimas gali panaikinti trišakio nervo dirginimą, kurį gali sukelti ryški šviesa – arba trukdyti nerviniams signalams, kurie gali padėti sukelti fotinį čiaudulį, rašo „Live Science“.
