Šis atradimas, kuriam vadovavo dabar jau į pensiją išėjęs Ispanijos nacionalinio archeologijos muziejaus konservavimo skyriaus vadovas Salvadoras Rovira-Llorensas, buvo atskleistas sausio mėnesį paskelbtame straipsnyje ir leidžia manyti, kad metalo apdirbimo technologijos bei būdai prieš daugiau nei 3000 metų Iberijoje buvo kur kas pažangesni, nei buvo manoma iki šiol.
Villenos lobiu vadinamas 66 dirbinių rinkinys buvo rastas daugiau kaip prieš 60 metų (1963 m.) dabartinės Alikantės teritorijoje Ispanijoje – ir nuo to laiko laikomas vienu svarbiausių bronzos amžiaus auksakalystės pavyzdžių Pirėnų pusiasalyje bei visoje Europoje.
Tačiau nustatyti lobio amžių buvo gana sudėtinga dėl dviejų objektų: mažo tuščiavidurio pusrutulio, kuris, kaip manoma, yra skeptro ar kalavijo rankenos dalis, ir vienos apyrankės. Abu jie turi tai, ką archeologai apibūdino kaip „geležinę“ išvaizdą – t. y. atrodo, kad jie pagaminti iš geležies.
Pirėnų pusiasalyje geležies amžius – kai išlydyta geležis pradėjo keisti bronzą – prasidėjo tik apie 850 m. pr. m. e. Problema ta, kad aukso lobis datuojamos 1500–1200 m. pr. m. e. laikotarpiu. Taigi, išsiaiškinti, kur Villenos lobio kontekste yra geležies turintys artefaktai, buvo tam tikra mįslė.
Tačiau Žemės plutoje esanti geležies rūda nėra vienintelė vieta, kur randamas plastiškos geležies šaltinis. Pasaulyje yra nemažai geležies amžiaus priešistorės artefaktų, kurie buvo nukalti iš meteoritų medžiagos. Bene garsiausias yra faraono Tutanchamono durklas, pagamintas iš meteoritinės geležies – tačiau yra ir kitų bronzos amžiaus ginklų, pagamintų iš šios medžiagos.
Yra būdas, kaip atskirti: meteoritų geležis turi daug daugiau nikelio nei iškasta iš Žemės gelmių. Taigi, tyrėjai gavo leidimą iš Villenos municipalinio archeologijos muziejaus, kuriame saugoma kolekcija, kruopščiai ištirti abu artefaktus ir nustatyti, kiek juose yra nikelio.
Mokslininkai kruopščiai paėmė abiejų artefaktų mėginius ir, norėdami nustatyti jų sudėtį, pritaikė masės spektrometriją. Nepaisant didelio korozijos laipsnio, kuris keičia artefakto elementinę sudėtį, rezultatai tvirtai rodo, kad ir pusrutulis, ir apyrankė pagaminti iš meteoritinės geležies.
Tai puikiai išsprendžia dilemą, kaip šie du artefaktai dera su likusia kolekcijos dalimi: jie buvo pagaminti maždaug tuo pačiu laikotarpiu, maždaug 1400–1200 m. pr. m. e.
„Turimi duomenys rodo, kad pusrutulis ir apyrankė iš Villenos lobio šiuo metu būtų pirmieji du dirbiniai, priskiriami meteoritinei geležiai Pirėnų pusiasalyje, – aiškina tyrėjai. – O tai atitinka vėlyvosios bronzos chronologiją, prieš prasidedant plačiai paplitusiai geležies gamybai.“
Tačiau kadangi objektai labai stipriai surūdiję, rezultatai nėra galutiniai. Bet esama naujesnių, neinvazinių metodų, kuriuos taikant iš objektų būtų galima gauti išsamesnių duomenų, kurie padėtų įtvirtinti išvadas, siūlo komanda.
Išvados paskelbtos žurnale „Trabajos de Prehistoria“.
Parengta pagal „Science Alert“.
