Apdovanojimus pelnęs menininkas ir skulptorius Wolfgangas Buttressas yra žinomas kaip kūrėjas, kuriantis meno kūrinius, įkvėptus besikeičiančio mūsų santykio su gamta, o jo naujausia paroda „Bees: A Story of Survival“ atidaryta Liverpulyje (Anglija) sujungia meną, mokslą ir technologiją, kad lankytojai būtų įtraukti į bičių pasaulį.
Naudojant pažangiausias garso ir vaizdo technologijas, parodoje lankytojai kviečiami į kelionę po įtraukiančius kambarius, kuriuose vaizdai, kvapai ir garsai atgaivina mūsų pasaulį iš bičių perspektyvos.
Garsas šioje parodoje atlieka svarbų vaidmenį. Martinas Bencsikas iš Notingemo Trento universiteto (Jungtinė Karalystė), tyrinėjantis, kaip bitės bendrauja, buvo W. Buttresso mokslinis bendradarbis, prisidėjęs prie įgarsinimo, kuris lankytojus tarsi sujungia su gyvu aviliu.
Šis garsovaizdis nuolat kinta, reaguodamas į bičių šeimos veiklą. „Jei bitės sveikos, vadinasi, pasaulis sveikas – tačiau, deja, taip nėra“, – sako W. Buttressas.
Jis tikisi, kad šios instaliacijos padidins mūsų pagarbą bitėms ir paskatins rūpintis jų ir mūsų planetos gerove, rašo „New Scientist“. paroda veiks iki 2025 gegužės 5 d.
Ar žinojote šiuos faktus apie bites?
Medunešės bitės, kurios auginamos medui ir vaškui, yra bene gausiausios dėl didelių bičių kolonijų, kurių dydis gali siekti iki 40 000 bičių. Tačiau dauguma bičių rūšių, yra vienišės – o ne bendruomeniniai vabzdžiai. Po poravimosi bičių vienišių patelės pastato ir aprūpina žiedadulkėmis lizdus, tada juos uždaro ir palieka vystytis be tolesnės tėvų priežiūros.
Kitos rūšys yra lizdų parazitai, kurie slapta įkelia ir deda kiaušinius į aprūpintus kitų laukinių bičių rūšių lizdus.
Tik medunešės bitės gamina didelius medaus ir vaško kiekius. Kamanės taip pat gamina nedidelį abiejų produktų kiekį, bet per mažą, kad jas būtų verta auginti komerciniu lygiu.
Pasaulyje yra vienuolika medunešių bičių, dar vadinamų Apis, rūšių – tačiau Apis mellifera yra produktyviausia medų gaminanti rūšis.
Visos bitės maitinasi baltymingomis žiedadulkėmis ir cukringu nektaru iš žiedų. Medunešės bitės nektarą paverčia medumi, kad galėtų jį naudoti kaip maisto šaltinį žiemą, kai nektaro trūksta.
Medaus kaloringumas didesnis nei gryno nektaro ir jį galima ilgiau laikyti, nes jis atsparesnis bakteriniam irimui.
Sveika bičių šeima gali pagaminti du ar tris kartus daugiau medaus, nei jai reikia.
Bitės daugiau nei prieš 100 milijonų metų išsivystė iš medžioklinių vapsvų. Pagrindinis skirtumas - paprastai bitės yra vegetarės, o vapsvos – mėsėdės. Tačiau tai galioja ne visoms bitėms: pavyzdžiui, Pietų Amerikoje gyvenančios Trigone genties bitės neturi geluonies, bet minta mėsa, kurią surenka nuo negyvų gyvūnų.
Kitas nesunkiai pastebimas skirtumas – bitės turi plunksnuotus plaukelius, kurie efektyviau renka žiedadulkes, o vapsvų plaukeliai yra paprasti pavieniai siūleliai.
Šių specializuotų plaukelių tankis įvairiose rūšyse skiriasi. Parazituojančios bitės klajoklės plaukelių turi daug mažiau nei bitės, kurios renka žiedadulkes savo lizdams aprūpinti.
Bičių (ir vapsvų) užpakalinių sparnų priekiniame krašte yra mažyčiai kabliukai, kurie padeda išlaikyti sparnus kartu skrydžio metu, iš tikrųjų sudarydami du didelius sparnus, kurie pagerina keliamąją jėgą.
Bitės gali mosuoti sparnais iki 230 kartų per sekundę, taip sukeldamos mums gerai pažįstamą dūzgimo garsą. Jų sparnus sutvirtina gyslos su savitais raštais, pagal kuriuos galima atpažinti bičių rūšis.
Didžiausios pasaulyje bitės – Wallace'o milžinės (Megachile pluto) – sparnų plotis yra 6,35 cm – maždaug teniso kamuoliuko pločio! Ši rūšis yra kilusi iš Indonezijos ir buvo iš naujo atrasta 2019 m.(nes nebuvo pastebėta nuo 1981 m.).
O mažiausia pasaulyje bitė yra Perdita minima – mažesnė nei 2 mm ilgio, t.y. mažesnė už įprastą ryžio grūdelį. Šios mažytės bitės gyvena JAV pietvakarių dykumoje.
Maždaug 3,5 mm ilgio Nomioides yra vienos mažiausių Europos bičių. Jos mėgsta kurti lizdus sausose pievose, smėlėtame dirvožemyje.
Bitės gina save ir savo šeimas, įgeldamos, tačiau mažai tikėtina, kad jums įgels – nebent pažeisite lizdą ar grubiai paliesite bitę.
Bičių nuodai stipriausiai veikia vasarą, kai laisvai prieinamos daug baltymų turinčios žiedadulkės.
Bičių patinai – tranai – neturi gylių. Taip pat yra daugybė bičių rūšių, kurios neturi gylio.
Bitės turi ne vidinius kaulus, o standų egzoskeletą – kietą dangą, kuri palaiko ir apsaugo jų kūną. Jos neturi kelių girnelių, bet tarp šlaunikaulio ir blauzdikaulio turi kojų sąnarius.
