Broliai Turneriai paprastai leidžiasi į nuotykius visame pasaulyje, tačiau pastaruoju metu jie savo, kaip genetiškai identiškų dvynių, savybes panaudojo mokslo labui. Londono Karališkojo koledžo Dvynių tyrimų ir genetinės epidemiologijos katedroje broliai 12 savaičių laikėsi dviejų skirtingų dietų: Hugo valgė tik veganišką maistą, o Rossas toliau valgė mėsą ir pieno produktus.
„Norėjome pasinaudoti identiškų dvynių, kurie yra genetiniai klonai, modeliu, kad galėtume patikrinti mitybos ir fizinio aktyvumo poveikį – ir tai, kaip šie asmenys reaguoja į skirtingą maistą, – aiškina tyrimui vadovavęs Karaliaus koledžo epidemiologas profesorius Timas Spectoras, kalbėdamas „BBC Reel“ vaizdo įraše.
Rezultatai buvo nežymūs, bet reikšmingi. Palyginti su mėsą valgančiu Rossu, veganui Hugo smarkiai sumažėjo cholesterolio kiekis ir labai padidėjo atsparumas 2 tipo diabetui. Hugo teigė, kad pirmąsias kelias savaites jam sunkiai sekėsi laikytis veganiškos dietos, nes labai norėjosi mėsos ir sūrio – tačiau galiausiai jis priprato ir teigė, kad jaučiasi energingesnis.
Pažymėtina, kad veganiška dieta buvo susijusi su pastovesniu cukraus kiekiu kraujyje ir energijos kiekiu, o mėsėdiška dieta lėmė didesnius energijos pakilimus ir nuosmukius. Tačiau įdomu tai, kad veganiškos dietos metu labai sumažėjo žarnyno bakterijų įvairovė, o mėsos ir pieno dietos metu ji išliko stabili. Teoriškai tai reiškia, kad veganas Hugo potencialiai galėjo būti jautresnis ligoms, palyginti su Rossu.
Didesnio masto tyrimai atskleidė netikėtų įžvalgų apie žarnyno bakterijas ir tai, kaip žmonės reaguoja į maistą. 2019 m. tos pačios Londono Karališkojo koledžo mokslininkų grupės atliktas tyrimas parodė, kad žmonių reakcija į tuos pačius maisto produktus yra unikali – net ir identiškų dvynių. Nepaisant to, kad valgo tuos pačius patiekalus, vienų žmonių kraujyje smarkiai padidėja cukraus ir insulino kiekis – o tai siejama su svorio didėjimu ir diabetu – o kitų žmonių kraujyje išlieka riebalų kiekis, didinantis riziką susirgti širdies ligomis.
Tyrime teigiama, kad tai greičiausiai lemia žarnyno mikrobiomas – trilijonai bakterijų, gyvenančių žarnyne. Nors genetika vaidina svarbų vaidmenį perdirbant maistą, žarnyno mikrobiomas taip pat turi didelę įtaką, nes daro įtaką maisto skaidymui. Kadangi mikrobų kolonijos sudėtis skiriasi priklausomai nuo žmogaus, skiriasi ir mūsų reakcija į tą patį maistą.
„Nustatėme, kad dauguma identiškų dvynių vidutiniškai dalijasi tik 25–30 proc. mikrobų, – teigia profesorius T. Spectoras. – Manome, kad dėl to skiriasi daugelio jų medžiagų apykaita ir jie skirtingai reaguoja į maistą.“
Parengta pagal „IFL Science“.
