Dėl keistų piešinių ir užšifruoto teksto kai kurie teigė, kad jame yra magiškų burtų ar net ateivių paslapčių. Tačiau dabar ekspertai teigia, kad paslaptingiausiame pasaulyje tekste iš tikrųjų yra viduramžių seksualinių paslapčių, kurios buvo pasmerktos kaip „per pavojingos viešinti“ ir cenzūruojamos, dėl to tekstas yra užšifruotas.
Pagrindinis straipsnio autorius mokslų daktaras Keaganas Breweris iš Macquarie universiteto (Australija) teigia, kad šiame užšifruotame tekste iš tikrųjų yra cenzūruotos informacijos apie seksą, kontracepciją ir ginekologiją.
Nors daugelyje rankraščio iliustracijų pavaizduoti augalai, gyvūnai ar žmonės, kelios iš iliustracijų ypač patraukė tyrėjų dėmesį.
Šiose iliustracijose vaizduojamos nuogos moterys, laikančios įvairius daiktus šalia savo lytinių organų. Tyrėjai teigia, kad šie piešiniai yra aiškus ženklas, jog rankraštyje yra informacijos apie ginekologiją ir lytinę sveikatą.
„Negaliu suvokti, kodėl tai galėtų būti apie ką nors kita, atsižvelgiant į tai, kad ten yra augalų (o tai reiškia, kad tai medicininis rankraštis) ir moterų, kurios rodo daiktais į savo lytinius organus, iliustracijos“, – sako K. Breweris.
Daugelis to meto medicininių raštų apie seksą ir gimdymą jų buvo griežtai cenzūruojami.
„Vėlyvųjų viduramžių Europos patriarchalinė kultūra apėmė daugialypę vyrų baimę dėl moterų kūnų ir jų natūralių procesų, ir tai buvo glaudžiai persipynę su medicinos kultūra“, – aiškina K. Breweris.
Vienas XV a. gydytojas Johannesas Hartliebas netgi rekomendavo gydytojams naudoti „slaptus simbolius“, kad nuslėptų nuo moterų informaciją apie kontracepciją ar abortą.
J. Hartliebas nerimavo, kad vis labiau raštingos moterys gali perskaityti jo raštus, o tai gali jas paskatinti pradėti nesantuokinius lytinius santykius.
Tyrėjų teigimu, žvelgdami į rankraštį kaip į užkoduotos seksualinės informacijos pavyzdį, galime pradėti suprasti keistų iliustracijų prasmę.
Didžiausia ir sudėtingiausia iliustracija iš tikrųjų gali atspindėti vėlyvųjų viduramžių supratimą apie seksą ir kontracepciją. Vėlyvųjų viduramžių gydytojai manė, kad gimda turi septynias ertmes, o makštis turi dvi angas – vieną vidinę ir vieną išorinę.
Tyrėjai teigia, kad devyni iliustracijoje esantys apskritimai simbolizuoja būtent jas. K. Breweris teigia, kad „aštuoni išoriniai apskritimai turi lygius kraštus, nes simbolizuoja vidinę anatomiją, o centrinis apskritimas turi profiliuotą kraštą, nes simbolizuoja išorinę anatomiją“.
Nors tyrėjai pripažįsta, kad reikia paaiškinti dar daugybę kitų iliustracijų, tai ne pirmas kartas, kai siūloma šį tekstą interpretuoti kaip turintį ginekologinę paskirtį.
2017 m. viduramžių medicinos rankraščių ekspertas Nicholasas Gibbsas teigė, kad šis tekstas buvo sveikatos žinynas, skirtas „pasiturinčiai“ damai, norinčiai pagydyti ginekologines ligas.
Nepaisant to, kad rankraštį šimtus metų tyrė mokslininkus, didžiąją dalį jo kilmės vis dar gaubia paslaptis.
Pagal radiokarboninį datavimą yra 95 proc. tikimybė, kad gyvūnai, iš kurių odos buvo pagaminti puslapiai, nugaišo tarp 1404 ir 1438 m.
Tačiau pirmasis žinomas teksto savininkas, Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Rudolfo II bendražygis, gimė tik po daugiau nei 100 metų, 1552 m. Todėl sunku nustatyti, kam ir kodėl rankraštis buvo parašytas.
Dar niekas neįrodė, ką iš tikrųjų gali reikšti tekstas. Atsižvelgdami į daugybę nesėkmių, kai kurie tyrėjai netgi iškėlė prielaidą, kad rankraštis gali būti tik nesąmoningos rašliavos. Tačiau K. Breweris tiki, kad tekstas vieną dieną bus išverstas, rašo „Daily Mail“.
