Atsižvelgiant vietovės atokumą ir į tai, kad ten gyvena nedaug žuvų, ši vietovė tapo senų erdvėlaivių kapinėmis. Be senų palydovų, iškeliavusių į šią vietovę, vandenyno dugne, ypač vandeningoje pasaulio dalyje, savo galą sutiko ir sovietų (Rusijos) kosminė stotis „Mir“.
Būtent čia 1997 m. JAV Nacionalinė vandenynų ir atmosferos tyrimų administracija (NOAA) užfiksavo keistą itin žemo dažnio garsą. Garsas, užfiksuotas per visą Ramųjį vandenyną išdėstytais hidrofonais, buvo neįtikėtinai stiprus – vienas garsiausių kada nors užfiksuotų po vandeniu.
Triukšmas buvo keistas, nes buvo toks stiprus, kad jį užfiksavo 4800 km atstumu vienas nuo kito esantys hidrofonai. Kai kurie mokslininkai, įskaitant NOAA okeanografą Chrisą Foxą, spėliojo, kad šį garsą galėjo sukelti jūrų gyvūnai.
„Ten, apačioje, triukšmauja daugybė dalykų, – CNN sakė C. Foxas. – Banginiai, delfinai ir žuvys, Žemės dundėjimas.“
Nė vienas žinomas gyvūnas nesugeba išgauti tokio garso, todėl kai kurie spėliojo, kad tai galėjo būti milžiniškas kalmaras ar kita nežinoma jūros pabaisa. Tačiau tuo metu C. Foxas taip pat pasiūlė, kaip paaiškėjo, tikrąjį paaiškinimą.
„Manau, kad tai gali būti susiję su ledo judėjimu“, – sakė C. Foxas.
NOAA ir anksčiau yra užfiksavusi panašių garsų ir net naudojo juos sekdama A53a ledkalnį.
„1997 m. vasarą užfiksuoti garsai atitinka ledo drebėjimus, kuriuos sukelia dideli ledkalniai, jiems skilinėjant ir lūžtant, – aiškino Ramiojo vandenyno aplinkosaugos laboratorija. – Ledo drebėjimai yra pakankamos amplitudės, kad būtų užfiksuoti keliais jutikliais daugiau nei 5 000 km atstumu.“
Parengta pagal „IFLScience“.
