Gyvybės balansas
Pasaulyje gyvena 8 mlrd. žmonių. Kas mums atrodo labai daug, bet pažvelgus į šį skaičių kartu su visomis kitomis pasaulio gyvybėmis – žmonija sudaro tik 0,01 proc. Nepaisant šio menko skaičiaus, nuo pirmųjų civilizacijų žmonės prisidėjo prie 83 proc. laukinių gyvūnų ir pusės augalų rūšių išnykimo. O gyvulių, laikomų ūkiuose, yra didelis perteklius.
Šis tyrimas, nagrinėjantis kiekvienos gyvybės svarbą Žemėje, yra pirmasis. Išsiaiškinta, kad bakterijos yra svarbi gyvybės forma, sudaranti 13 proc. visos pasaulio gyvybės, tačiau augalai pralenkia visus, nes sudaro net 82 proc. visų gyvų būtybių Žemėje. Visi vabzdžiai, augalai, grybai, žuvys ir gyvūnai sudaro tik 5 proc. viso pasaulio biomasės.
Kitas įdomus faktas – gyvybė vandenynuose sudaro tik 1 proc. pasaulio biomasės, nors anksčiau buvo manyta, kad vandenynas yra namai didžiausiai gyvybės daliai.
„Aš tikrai nustebau, kad nebuvo jokio panašus tyrimo, kuris nagrinėtų kiekvienos gyvybės biomasę Žemėje. Tikiuosi, kad rezultatai padės žmonėms suvokti savo veiksmus, kuriuos atlieka turėdami tokią dominuojančią rolę“, – teigė žurnale PNAS publikuoto tyrimo autorius ir Weizmanno instituto (Izraelis) profesorius Ronas Milo.
„Norėčiau tikėtis, kad tai padės žmonėms suvokti, kokį svarbų vaidmenį Žemėje dabar atlieka žmonija“, – teigia mokslininkas ir sako, kad dėl didžiulio gyvulių daromo poveikio aplinkai dabar renkasi valgyti mažiau mėsos.
Naminių gyvūnų – daugiausia
Pastebėję, kokią didelę įtaką pasauliui padarė žmogus, mokslininkai nusprendė paskelbti naują geologinę erą: antropoceną. Labiausiai šį pokytį paskatino gan neįprastas dalykas – ūkiuose laikomų vištų kaulai, kurių dabar yra visame pasaulyje.
Tyrimo metu gauti rezultatai parodė, kad ūkiuose laikomi paukščiai sudaro 70 proc. visų planetos paukščių. Dar aiškesnis vaizdas susidaro pažvelgus į žinduolius – 60 proc. visų pasaulio žinduolių yra ūkiuose laikomi gyvuliai (daugiausia galvijai ir kiaulės), 36 proc. yra žmonės, ir tik 4 proc. yra laukiniai žinduoliai.
„Tai labai sukrečia. Žiūrėdami filmus apie laukinius gyvūnus, matome pulkus įvairių rūšių paukščių, tačiau faktas tas, kad ne jie, o naminiai paukščiai sudaro didžiausią dalį“, – sako R.Milo.
Laukinės gyvybės ir jų buveinių naikinimas fermoms, medienai ir miestų plėtrai paskatino tai, ką mokslininkai mano būsiant šeštuoju masiniu gyvybės išnykimu. Pusė Žemės gyvūnų, manoma, kad buvo išnaikinti per paskutinius 50 metų.
Tik lyginant naujus rezultatus su tais laikais, kai žmonės tik pradėjo dirbti žemę, o vėliau pradėjo pramoninę revoliuciją, galime pastebėti didelį nuosmukį. Nuo tų laikų liko tik viena šeštoji laukinių žinduolių. Tuo tarpu vandenynuose, per visus 3 žvejojimo amžius – penktadalis jūros žinduolių.
„Kai renku dėlionę su savo dukromis, dažniausiai paveikslėlyje matome dramblį šalia žirafos ir raganosio, tačiau stengiuosi jas supažindinti su realesniu pasaulio vaizdu, kad kada nors paveikslėlyje gali būti tik karvė šalia dar kelių karvių ir viena višta“, – pasakoja R.Milo.
Žmonių – mažuma
Nepaisant žmogaus dominavimo Žemėje – mes esame visiškai menki. Vien tik virusai ir kirmėlės turi daug didesnį svorį Žemėje. Žuvys yra 12 kartų didingesnės, o grybai 200 kartų svarbesni. Žinoma, žmogaus poveikis pasauliui vis tiek išlieka milžiniškas. Mūsų pasirinkimas ką valgyti daro didelę įtaką gyvūnams, augalams ir kitiems organizmams.
„Tikiuosi, kad žmonės prisimins šį tyrimą kai galvos apie savo vartotojiškumą. Aš netapau vegetaru, tačiau prieš darydamas tam tikrus sprendimus aš pagalvoju apie poveikį Žemei ir ieškau būdo kaip galėčiau tą poveikį sumažinti. Ar aš tikrai noriu jautienos ir paukštienos, o gal man užteks tofu?“, – kalba R.Milo.
Mokslininkams pavyko atlikti šį tyrimą naudojantis šimtais kitų tyrimų rezultatų. Ypač pravertė tie rezultatai, kurie buvo gauti naudojat modernias technologijas – tokias, kaip palydovinis nuotolinis stebėjimas ir genų sekos nustatymas, kuris gali atskleisti, kokie mikroorganizmai slypi mikroskopiniame pasaulyje.
Paėmus vienų organizmų biomasę, buvo aiškinamasi, kuriose pasaulio vietose yra sąlygos jiems gyventi ir taip nustatoma tam tikro gyvūno viso pasaulio biomasės. Žinoma, mokslininkai pripažįsta, kad neaiškumų yra, tačiau šis darbas vis tiek yra naudinga apžvalga.
„Šis tyrimas, mano žiniomis, yra pirmoji išsami visų organizmų, įskaitant ir virusų, biomasės pasiskirstymo Žemėje analizė“, – teigia prie šio tyrimo nedirbęs Rutgerso universiteto (JAV) mokslininkas Paulas Falkowskis.
Jis šį darbą apibendrino teigdamas, kad tyrimu norima pasakyti, jog žmogus labai efektyviai sugeba naudoti natūralius išteklius. Taip pat, kad žmonės rinkdamiesi, ką nori valgyti, labai sumažino – o kai kuriais atvejais ir išnaikino – tam tikrų gyvūnų populiacijas. Be to, kad augalai, ne žmonės, dominuoja visame pasaulyje, daugiausia iš šių augalų yra medžiai.
Parengta pagal „The Guardian“
