Pasižvalgykite po beveik bet kurią naujai apsodintą teritoriją – ir pamatysite, kaip plačiai naudojamas pirmasis būdas – nuo metalinių stulpų trikojų iki sudėtingų konstrukcijų iš virvių, milžiniškų medinių kuolų porų ir specializuotų guminių rišiklių – net nematomų požeminių tvirtinimo įtaisų. Tačiau keista tai, kad moksliniai tyrimai jau seniai parodė, jog ši praktika duoda priešingą rezultatą.
Jau nuo septintojo dešimtmečio žinoma, kad medžių rišimas tarp kuolų keičia jų normalų vystymąsi. Gamtoje vėjo blaškomi medžiai dėl svyravimų užaugina tvirtesnius kamienus ir gilesnes šaknis. Tai žavus reiškinys, vadinamas tigmomorfogenezė (angl. thigmomorphogenesis).
Pririšus prie kuolų ne tik sumažėja bendras medžio judėjimas, būtinas šiai reakcijai, bet ir išlinkimas sutelkiamas taške, esančiame iškart virš pririšimo prie kuolo. Tai reiškia, kad vietoje tvirto pagrindo, kuris pamažu siaurėja link medžio viršūnės, medžiai su kuolais dažnai pradeda storėti tik virš pririšimo – todėl kamienai tampa atvirkščiai siaurėjantys, o apačioje plonesni. Kai kurių tyrimų duomenimis, kai tik šie kuolai pašalinami, tokie medžiai nebegali išlaikyti savęs.
Taip pat žinoma, kad raiščiai gali labai pakenkti medžiams, net juos nužudyti – nes augantys medžiai užsispaudžia vandens ir maistinių medžiagų srautą per kamienus ir tampa jautrūs infekcijoms. Vieno tyrimo duomenimis, tokia žala labai paplitusi – Londone nuo jos nukentėjo daugiau nei trečdalis visų tirtų medžių. Dėl šio veiksnių derinio Vašingtono valstijos universiteto ir Pensilvanijos valstijos universiteto mokslininkai teiginį, kad naujai pasodintus medelius būtina rišti tarp kuolų, pavadino mitu.
Svarbu pabrėžti, kad atlikus keletą tyrimų nustatyta, jog kai kurių augalų rišimas prie kuolų, jei jis taikomas labai trumpą laiką (maždaug metus po pasodinimo), gali turėti tam tikrą teigiamą poveikį. Tarp jų – mažesnis medžių iškreivėjimas, kenkėjų, ligų ir net žūties atvejų skaičius. Tačiau ta pati grupė taip pat nustatė, kad tai galioja tik profesionalų prižiūrimiems sodinukams – o privatiems sodininkams, kurie paprastai nepašalina kuolų tinkamu laiku, nutinka atvirkščiai.
Taigi, daugumai sodininkų mokslas gana aiškiai sako vieną dalyką: praleiskite šį varginantį žingsnį ir pasieksite geresnių rezultatų nerišdami medžių tarp kuolų, rašo „New Scienist“.
