Viena iš išeičių – vienu metu „išjungti“ vieną smegenų pusę. Tai vienas iš būdų, kaip jūrų žinduoliai – pavyzdžiui delfinai – gali pailsėti būdami atvirame vandenyje.
„Vienpusrutulinis miegas šiems gyvūnams yra tikrai vertingas, nes leidžia jiems palaikyti mažą aktyvumo lygį ir tuo pačiu metu miegoti puse smegenų“, – sako Šv. Andriaus universiteto (Jungtinė Karalystė) biologas Patrickas Milleris.
Delfinai yra geriausiai ištirti jūrų žinduoliai, galintys miegoti tokiu būdu. Nelaisvėje laikomų delfinų smegenų skenai rodo, kad kol vienas jų pusrutulis yra lėtųjų bangų gilaus miego būsenoje, kitas pusrutulis yra budrus, todėl gyvūnai gali miegoti tiesiogine prasme atmerktomis akimis. Toks miego stilius būdingas banginių būriui – žinduolių grupei, kuriai priklauso delfinai, banginiai ir jūrų kiaulės – tačiau tai nėra būdinga vien jiems. Daugelis paukščių rūšių naudoja vienpusrutulinį miegą, todėl dažnai gali snausti skrisdami.
Tačiau, anot P. Millerio, paukščiai ir delfinai „pusinio“ miego techniką naudoja skirtingais tikslais. Pavyzdžiui, būryje paukščių daugelis būrio išorėje esančių paukščių, norėdami stebėti, ar nėra plėšrūnų, laiko akis, nukreiptas nuo būrio, atviras. Tačiau delfinai elgiasi priešingai: Miegodami jie linkę laikyti atmerktą į likusią būrio dalį nukreiptą akį – kad išvengtų atsiskyrimo.
Tačiau atrodo, kad ne visi banginių būrio gyvūnai geba miegoti „vienpusiu“ miegu. Kai kurie jų miega dvipusrutuliniu miegu – kai užmiega abu smegenų pusrutuliai, kaip ir žmonės bei dauguma kitų žinduolių.
„Labai sunku išmatuoti jūroje gyvenančių gyvūnų, kurių neįmanoma sugauti – pavyzdžiui, kašalotų, mėlynųjų banginių ar kuprotųjų banginių – smegenų veiklą, – aiškina P. Milleris. – Tokiu atveju elgesio įrašai yra geriausias miego elgesio rodiklis.“
Tokiais atvejais tyrėjai prie gyvūnų gali pritvirtinti žymeklius ir stebėti jų elgesį. 2008 m. P. Millerio vadovaujamame tyrime prie kašalotų (Physeter macrocephalus) pritvirtinti jutikliai parodė, kad jie atviruose vandenyse miega trumpais periodais. Banginiai negiliai paneria, sulėtina plaukimo greitį iki sustojimo ir tingiai kyla aukštyn. Tikėtina, kad jie kyla į viršų dėl jų galvose esančių plūdriųjų aliejų, vadinamų spermacetu.
Galima pamatyti ištisus banginių būrius, nosimis aukštyn plūduriuojančius tiesiai po vandenyno paviršiumi. Tuo metu gyvūnai visiškai nereaguoja į aplinką – o tai leidžia manyti, kad jie yra gilaus miego būsenoje. Tačiau gyvūnai po vandeniu taip gali ilsėtis tik apie 20 minučių – ir tada vėl turi iškilti į paviršių. Kai banginis atsikvepia, jis vėl neria žemyn ilsėtis – ir gali taip elgtis iki 3,5 valandos.
Šiauriniai jūrų drambliai (ruonių rūšis, Mirounga angustirostris) taip pat miega bipusrutuliniu miegu ir snaudžia panašiai trumpai. 2023 m. atliktus tyrimą, kuriam vadovavo Kalifornijos universiteto San Diege Scrippso okeanografijos instituto habilituota daktarė Jessica Kendall-Bar, pirmą kartą pavyko stebėti jūroje miegančio žinduolio smegenų veiklą. J. Kendall-Bar ir jos kolegos nustatė, kad ruoniai neria į maždaug 300 metrų gylį, tada jų smegenys sulėtėja ir pereina į greitųjų akių judesių (REM) miegą. Įėję į REM miegą, ruoniai apsiverčia ir toliau miegodami lėtai sukasi ratu.
„100 proc. REM miego laiko vandenyne miegoję ruoniai buvo apvirtę žemyn galva – o tai rodo, kad jie, kaip ir mes, REM miego metu būna paralyžiuoti“, – pasakoja J. Kendall-Bar.
Tikėtina, kad dėl plėšrūnų pavojaus šiauriniai jūrų drambliai bendrą miego laiką jūroje apriboja iki maždaug dviejų valandų per parą, taip „varžydamiesi dėl mažiausio miego laiko tarp visų žinduolių rekordo, kuris šiuo metu priklauso Afrikos drambliui – apie 2 val. per parą“, – rašo tyrėjai.
Parengta pagal „Live Science“.
