Vienoje iš labiausiai pasaulyje paplitusių daržovių gausu antioksidantų, vitaminų ir kitų junginių, iš kurių du pasižymi stipriomis bakterijas naikinančiomis savybėmis.
Kornelio universiteto (JAV) mikrobiologo Jeongmino Songo vadovaujama tyrėjų grupė domėjosi salmonelėmis – žarnyno bakterijų genties bakterijomis, kurios įsiskverbia į žarnyną ir dažnai sukelia apsinuodijimus maistu.
Konkrečiai komanda sutelkė dėmesį į vieną salmonelių serotipą – Salmonella enterica Typhi, kuris gyvena tik žmonėse ir kai iš žarnyno patenka į kraują bei išplinta po organizmą, sukelia vidurių šiltinę.
Kaip ir kitų per maistą plintančių ligų sukėlėjų atveju, tinkamas maisto apdorojimas ir laikymas bei galimybė vartoti antibiotikus gali padėti žmonėms išvengti apsinuodijimo maistu, kurį sukelia salmonelės.
Tačiau vidurių šiltinė tebėra didelė visuomenės sveikatos problema daugelyje pasaulio vietų, kur žmonės neturi galimybių naudotis švariu vandeniu, sanitarinėmis sąlygomis ar skiepais nuo vidurių šiltinės. Liga plinta tarp žmonių per užterštą maistą ir vandenį, o didžiausia rizika kyla vaikams.
2016 m. Pakistaną apėmė pirmasis pasaulyje vaistams atsparios vidurių šiltinės protrūkis, o praėjus aštuoneriems metams infekcinių ligų ekspertai vis dar baiminasi, kad nesuvaldyta ši liga gali sukelti regioninius ar pasaulinius protrūkius.
Pakistane ir kitose Azijos, Afrikos, Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono šalyse taip pat paplitusi prasta mityba. 2023 m. 64 šalyse atliktas tyrimas parodė, kad beveik pusė jaunesnių nei 2 metų vaikų savo mityboje nevartoja jokių vaisių ar daržovių.
„Pagrindinis mūsų šio tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti, ar pomidorai ir pomidorų sultys gali sunaikinti žarnyno patogenus, įskaitant Salmonella Typhi – ir jei taip, tai kokios jų savybės lemia jų veiksmingumą“, – aiškina J. Song.
Laboratorijoje išaugintos Salmonella Typhi bakterijų kultūros, paveiktos šviežiai išspaustomis pomidorų sultimis, žuvo per 24 valandas – ir ne dėl sulčių rūgštingumo.
Tyrėjai ištyrė pomidorų (Solanum lycopersicum) genomą, ieškodami genų, koduojančių mažus baltymus, vadinamus peptidais, kurie galėtų veikti kaip antimikrobinės medžiagos.
Iš keturių pirminių kandidatų komanda nustatė du antimikrobinius peptidus, kurie stabdė Salmonella Typhi augimą ir net sunaikino atmainą, atsparią ciprofloksacinui – pagrindiniam antibiotikui, naudojamam vidurių šiltinei gydyti.
Galiausiai mokslininkai sumodeliavo šių dviejų peptidų formas ir imitavo jų sąveiką su bakterijų ląstelių membranomis. Kaip ir buvo numatyta modeliuojant, abu peptidai Salmonella Typhi ląstelių membranas suardė vos per 45 minutes.
Tolimesnių eksperimentų metu šie junginiai taip pat naikino Salmonella Typhimurium – netifoidinių salmonelių atmainą, sukeliančią nemirtinus apsinuodijimus maistu.
Turint omenyje, kad tai tik eksperimentai su ląstelėmis, tyrimo rezultatai nėra priežastis pradėti gerti pomidorų sultis litrais – nė viena maisto rūšis pati savaime nepadarys stebuklingo poveikio.
Tyrimu veikiau pabrėžiamos visuomenės sveikatos gairės, skatinančios žmones valgyti pomidorus kaip subalansuotos mitybos, į kurią įeina daug kitų vaisių ir daržovių, dalį – jei jie ruošiami laikantis gerų maisto higienos metodų, tai gali padėti apsisaugoti nuo ligų ir apsinuodijimo maistu, rašo „Science Alert“.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Microbiology Spectrum“.
