Kornelio universiteto (JAV) Veterinarijos koledžo veterinarinjos klinikinės dermatologijos docentė Dr. Heather Edginton teigia, kad augintiniams gali pasireikšti alerginė reakcija į žmones.
Daugelio augintinių ir gyvūnų mylėtojų laimei, augintinių alergijos simptomai paprastai būna lengvi. Tik labai retais atvejais simptomai būna rimti ar pavojingi gyvybei. H. Edginton teigimu, ekstremaliausia alerginė reakcija, kurią gali patirti gyvūnai (ir žmonės), yra anafilaksinis šokas, kuris, kaip teigiama „Merck Veterinary Manual“ žinyne, pasireiškia patinimu, vėmimu, traukuliais ir net šunų bei kačių mirtimi. Tačiau tokias sunkias reakcijas augintiniams paprastai sukelia alergija maistui arba bičių įgėlimai, o ne kontaktas su žmonėmis.
Paprastai kai šuo ar katė yra alergiški žmonėms, jiems pasireiškia simptomai, panašūs į žmogaus, kuris yra alergiškas šunims ar katėms. Paprastai alerginę reakciją patiriantys šuo ar katė kasosi sveiką odą. Ši būklė vadinama egzema. Kačių ir šunų egzemą gali sukelti žmogaus pleiskanos, kuriose yra negyvos odos ląstelių ir plaukų.
Pasirodo, kad alergijų turintys naminiai gyvūnai paprastai yra alergiški ir žmonėms. Iš maždaug 20 proc. šunų, kuriems pasireiškia alergijos simptomai, maždaug pusė yra alergiški žmogaus pleiskanoms. Ir nors egzema yra plačiai paplitusi tarp kačių, mažiau žinoma, kaip dažnai ją sukelia kontaktas su žmonėmis.
„Kai atliekame [šunų ar kačių] alergijos tyrimus, nustatome, kad paprastai jie vienu metu būna alergiški 12 ar daugiau dalykų, o žmonės dažnai būna vienais iš jų“, – sako H. Edginton. Apžvalgoje teigiama, kad tarp kitų šunims nustatytų aplinkos alergenų yra dulkės, žiedadulkės ir pelėsių sporos.
Pasak H. Edginton, žmogui alergiškus šunis galima gydyti keliais būdais – pavyzdžiui, profilaktiniu antihistamininių vaistų vartojimu. Šis vaistas dažnai duodamas tabletėmis ir reiškia, kad gyvūnui reikės kasdien, idant būtų išvengta simptomų.
Tačiau ne visi augintiniai reaguoja į šiuos vaistus.
„Antihistamininiai vaistai būna veiksmingi tik apie 30 proc. atvejų“, – teigia H. Edginton. 2015 m. ji su kolegomis paskelbė antihistamininio preparato loratadino, paprastai žinomo kaip „Claritin“, veiksmingumo tyrimą 27 odos alergija sergančioms katėms ir nustatė, kad šis vaistas išvis buvo neveiksmingas.
Kita gydymo galimybė – duoti augintiniams geriamųjų steroidų, pavyzdžiui, prednizono. „International Committee on Allergic Diseases of Animals“ duomenimis, gydant ūmius alergijos paūmėjimus geriamieji steroidai šunims paprastai yra veiksmingesni nei antihistamininiai vaistai, be to, jie gali būti naudojami ir ilgalaikiam gydymui. Tačiau šalutinis poveikis yra mieguistumas, padažnėjęs kvėpavimas ir padidėjęs alkis. Panašus šalutinis poveikis pasireiškia ir katėms.
Trečioji galimybė – alergenui specifinė imunoterapija, kurios metu alergiškam augintiniui švirkščiami kontroliuojami alergenų kiekiai, siekiant nuslopinti alerginę reakciją dėl poveikio. H. Edginton teigimu, šis metodas šunims veiksmingas 60 proc. atvejų, o katėms – net 78 proc.
Galiausiai augintinių alergiją žmonėms galima gydyti – tačiau jos visiškai išgydyti neįmanoma, rašo „Live Science“.
